Pirmas referendumas dėl narystės ES šalyje buvo surengtas 1975-aisiais, netrukus po to, kai Didžioji Britanija prisijungė prie aljanso. Tuo metu gyventojai pritarė įstojimui, tačiau visuomenė ir vyriausybė seniai reikalauja naujo referendumo motyvuodama ES pokyčiais.
Per pastaruosius 40 metų prie sąjungos prisijungė daugiau šalių, organizacija pasikeitė ir sustiprino kontrolę įvairiais aspektais, vis labiau paliečiančiais kasdienį britų gyvenimą.
Ministras pirmininkas D.Cameronas ilgai ignoravo visuomenės norus, tačiau 2013-aisiais pakeitė savo nuomonę. Nors pats premjeras tvirtina „visa širdimi ir siela“ norintis likti ES, tačiau teigia nebegalintis taikstytis su vis didėjančia kontrole ir sąjungos įtaka vidiniams Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimams.
D.Camerono reikalavimai Europos Sąjungai
Didžioji Britanija ES pateikė sąrašą reikalavimų, kuriuos patenkinus šalis atsisakytų referendumo dėl išstojimo.
Suverenitetas. Jungtinė Karalystė nori galimybės nebebūti įtraukta į tolesnę politinę ES integraciją. Šalies Parlamentui būtų suteikiama daugiau įgaliojimų blokuoti sąjungos teisės aktus. Taip pat būtų leista paremti „raudonos kortelės“ sistemą, suteikiančią valstybėms narėms teisę nevykdyti arba vetuoti ES direktyvas.
Jungtinė Karalystė nori išplėsti bendrąją rinką ir sumažinti ES reglamentuotas direktyvas, vadinamas „Briuselio biurokratija“.
Konkurencingumas. Jungtinė Karalystė nori išplėsti bendrąją rinką ir sumažinti ES reglamentuotas direktyvas, vadinamas „Briuselio biurokratija“.
Pašalpų sistema. Didžioji Britanija nori riboti ES imigrantų prieigą prie vyriausybės skiriamų socialinių išmokų. Ministrai siekia sustabdyti paramos skyrimą „pašalpų migrantams“ nustatant mažiausiai 4-erių metų laikotarpį iki pirmo kreipimosi. Šis pasikeitimas būtų aktualus ir į šalį atvykti ketinantiems lietuviams.
Europos Komisija labiausiai priešinasi šiam prašymui, teigdama, kad jo įvykdymas būtų labai problematiškas dėl pašalpų skyrimo dirbantiesiems. Mat tokia idėja prieštarauja ES piliečių teisei į darbą bet kurioje sąjungos šalyje bei teisei gauti valstybės paramą jei gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui.
Euro zona. Didžioji Britanija nenori prisijungti prie euro zonos, tačiau taip pat nenori nukentėti dėl to, kad išlaiko savo valiutą. D.Cameronas reikalauja garantijų, kad neprisijungus prie kitų šalių, kuriose įvestas euras, Jungtinė Karalystė nebus materialiai diskriminuojama.
Gyventojų nuomonės skiriasi
Naujausios apklausos duomenimis, 42 proc. britų balsuotų už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, likimui sąjungoje pritartų 38 proc. Šiuo klausimu britų nuomonė kasmet keičiasi. Daugiausiai britų pasitraukimą iš sąjungos palaikė 2012-aisiais, kuomet premjeras dar nebuvo pažadėjęs garantuotai surengti referendumą, bei 2015-ųjų pabaigoje, po Paryžių sukrėtusių teroristų atakų.
Gyventojų sprendimas likti ES ar ne priklauso nuo daugybės faktorių. Vienas iš jų – amžiaus grupės. 2015-ųjų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad net 69 proc. jaunuolių (18 – 24 metų) balsuotų už pasilikimą sąjungoje, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių grupėje (65-erių ir daugiau metų) tam pritarė tik 38 proc.
Taip pat artėjant referendumui britai teigia balsuosiantys atsižvelgiant į privalumus bei trūkumus, suteikiamus narystės ES.
Naujausios apklausos duomenimis 42 proc. britų balsuotų už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, likimui sąjungoje pritartų 38 proc.
Privalumai ir trūkumai
Socialinių apklausų agentūra „YouGov“ išskyrė pagrindines priežastis, dėl kurių britai referendume balsuotų teigiamai arba neigiamai.
Pagrindiniai likimo ES privalumai susiję su verslu. Gyventojai įsitikinę, kad išstojus iš ES Didžiosios Britanijos verslininkai vis tiek turėtų taikytis prie sąjungos direktyvų, tačiau nebeturėtų galimybės prisidėti prie jų nustatymo.
Taip pat narystė ES šiuo metu suteikia šaliai lengvą prieigą prie plačios rinkos, duoda galimybę kurti naujas darbo vietas ir gerina ekonomiką. Britai džiaugiasi, kad priklausant ES šalies piliečiams leidžiama gyventi, dirbti, gauti pensiją bei gydymą susirgus bet kurioje Europos šalyje. Taip pat ir gydymą susirgus atostogų metu.
Kaip vienas iš svarbiausių privalumų įvardijamos ir užsienio kompanijų investicijos. ES narės pritraukia investuotojus iš kitų šalių, tarptautinės korporacijos taip pat kuriasi Didžiojoje Britanijoje, tačiau išstojus iš sąjungos to nebeliktų.
Didžiausi atsiskyrimo nuo aljanso privalumai – finansiniai bei susiję su migracijos ribojimu. Apklausų dalyviai tvirtai tiki, kad išstojus iš sąjungos Didžioji Britanija turėtų daugiau pinigų, kuriuos galėtų skirti geresnių viešųjų paslaugų suteikimui. Taip pat pasilikimas ES reikštų, kad šaliai ir toliau teks mokėti milijardus į sąjungos biudžetą, kuriuos būtų galima išleisti Jungtinėje Karalystėje.
Atsiskyrus nuo ES komplikuotųsi britų santuokų ir skyrybų su kitų ES šalių piliečiais sistema.
Kalbant apie migrantus, britai įsitikinę, kad išstojimas iš ES leistų Didžiajai Britanijai radikaliai sumažinti imigrantų skaičių. Tuo tarpu pasilikimas reikštų, kad nėra jokių galimybių sumažinti ar nutraukti atvykėlių į šalį srautą.
Kas pasikeistų išstojus iš ES?
Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES valstybių sąrašo pasikeistų sąlygos keliaujantiems po Europą bei norintiems persikraustyti gyventi į kitą jos šalį. Ir vienam, ir kitam tektų prašyti vizos. Taip pat ES šalyse britams gali būti uždrausta įsigyti nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, antrąjį būstą ar namus atostogoms.
Baiminamasi, kad referendume šaliai nubalsavus už išstojimą, ne tik sumažėtų prekyba bei bendradarbiavimas su Europos šalimis, bet ir tuo užsiimančių įmonių darbuotojams grėstų darbo netekimas.
Didžioji Britanija bendradarbiavimo sandorius su Europos šalimis būtų priversta keisti sandoriais su kitomis šalimis. Kita vertus, atsivertų galimybės bendradarbiauti su šalimis, su kuriomis iki šiol trukdė ES direktyvos.
Atsiskyrus nuo ES komplikuotųsi britų santuokų ir skyrybų su kitų ES šalių piliečiais sistema. Šiuo metu šalyje galioja įstatymai, palengvinantys skyrybų procesus, vaiko išlaikymo problemų sprendimus, padedantys spręsti tėvų pagrobtų vaikų atvejus. Po išstojimo britai nebegalėtų naudotis šiais įstatymais.
