Leiboristai nori, kad ES šalių piliečiai Britanijoje bedarbių pašalpas galėtų gauti tik praėjus dvejiems metams po atvykimo į šalį. Nuo šių metų pradžios naujai atvykę bedarbiai teisę gauti pašalpas įgyja po trijų mėnesių, o anksčiau buvo taikomas vieno mėnesio laukimo laikotarpis.
Leiboristai nori, kad ES šalių piliečiai Britanijoje bedarbių pašalpas galėtų gauti tik praėjus dvejiems metams po atvykimo į šalį.
Partija taip pat pažadėjo, kad pergalės rinkimuose atveju sustiprintų Jungtinės Karalystės sienų apsaugą – pasieniečių kontingentas būtų padidintas tūkstančiu pareigūnų, o į šalį atvykstantys amerikiečiai, australai ir kanadiečiai turėtų mokėti 10 svarų mokestį, iš kurio būtų padengiamos padidėjusios išlaidos.
Šis žingsnis laikomas mėginimu prisivilioti rinkėjų, leiboristams ir valdantiesiems konservatoriams stengiantis atremti prieš imigrantus nusistačiusios ir euroskeptiškos populistinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP), vadovaujamos Nigelo Farage'o, stabilų populiarumo didėjimą.
Kaip praneša nacionalinis transliuotojas BBC, Britanijos šešėlinio kabineto darbo ir pensijų sekretorė Rachel Reeves taip pat nori sustabdyti praktiką, kai migrantai iš ES valstybių Britanijoje gautas pašalpas, skirtas vaikų išlaikymui, siunčia giminaičiams savo šalyse.
R.Reeves savo planus išdėstė duodama išskirtinį interviu dešiniosios pakraipos bulvarinio laikraščio „Daily Mail“ portalui, sakydama, kad Jungtinės Karalystės socialinio draudimo sistema „niekada nebuvo pritaikyta tokio lygio migracijai, kokią dabar matome“.
Leiboristų planai atrodo dar griežtesni negu svarstomi premjero Davido Camerono, kuris nori, kad darbo neturintys ES piliečiai po šešių mėnesių privalėtų įrodyti esantys pajėgūs įsidarbinti arba prarastų bedarbių pašalpas.
Tikimasi, kad D.Cameronas savo pasiūlymus oficialiai pateiks artimiausiomis savaitėmis.
Kova dėl rinkėjų, nusistačiusių prie imigrantus, balsų prasidėjo, kai nuo šių metų pradžios buvo atšaukti visi apribojimai Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams ieškotis darbo Didžiojoje Britanijoje.
Kova dėl rinkėjų, nusistačiusių prie imigrantus, balsų prasidėjo, kai nuo šių metų pradžios buvo atšaukti visi apribojimai Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams ieškotis darbo Didžiojoje Britanijoje.
Pagrindinė debatų mintis – jog Jungtinės Karalystės socialine sistema yra piktnaudžiaujama, nors neseniai atliktas tyrimas parodė, kad atvykėlių sumokėtų mokesčių suma buvo 25 mlrd. eurų didesnė lyginant su jų gautomis socialinėmis išmokomis.
Tačiau visuomenės susirūpinimas paskatino D.Cameroną pagrasinti, kad Britanija suvaržys laisvą žmonių judėjimą, kurį užtikrina ES taisyklės. Tą žingsnį pasmerkė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Vokietijos lyderė sakė, kad tokie suvaržymai žymėtų negrįžtamą tašką.
Kaip rodo Eurostato duomenys, Jungtinė Karalystė 2012 metais suteikė savo pilietybę didesniam žmonių skaičiui negu bet kuri kita ES šalis.
Britanijos pilietybė buvo suteikta 193,9 tūkst. žmonių, kurie sudarė 23,7 proc. visose ES šalyse naują pilietybę įgijusių asmenų. Vokietijos pilietybę naujai įgiję asmenys sudarė 14 proc., o Prancūzijos – 11,7 procento.
