Pavyzdžiui, esą baiminamasi, kad Rusija kovinių tankų ar naikintuvų tiekimą Ukrainai palaikytų karo veiksmu ir imtųsi atsakomųjų, būtent karinių priemonių. Būtent dėl to tankai ir naikintuvai, suprask, į Ukrainą ir nėra siunčiami.
„Die Zeit“ žiniomis, apie tokį neformalų susitarimą Vokietijos valdantieji, visų pirma, socialdemokratai žino jau kuris laikas. Socdemų frakcijos Bundestage atstovas gynybos politikai Wolfgangas Hellmichas pareiškė: „Gynybos komitetas buvo pilnai informuotas gegužės viduryje.“
-
Vokietija skirs karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. eurų
-
Svarbus posūkis: Vokietija patvirtino, kad siųs Ukrainai savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“
-
Grasinimai tušti? Rusijos galimybės neleisti Vakarų šalių ginklams plūsti į Ukrainą – ribotos
-
Vokietijos karo pramonė sukruto – skuba aprūpinti šalies pajėgas
O sekmadienį Gynybos ministerijos parlamentinė valstybės sekretorė Siemtje Möller, kuri irgi yra socialdemokratė, nustebino opoziciją, kai TV laidoje patvirtino: „(Į Ukrainą, – red.) negabenami vakarietiškų modelių šarvuočiai ar koviniai tankai.“
Opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos frakcijos lyderis Johannas Wadephulis iškart pasipiktino, kad vyriausybė tokio neformalaus susitarimo neminėjo per diskusijas Bundestage.
„Arba tai skandalinga nekompetencija. Arba – ir tai būtų skandalas – Vokietijos Bundestagas ir visuomenė yra klaidinama siekiant nuslėpti sistemingą delsimo strategiją“, – portalui „Focus Online“ teiggė J.Wadephulis.
NATO narės kol kas laikosi neformalaus susitarimo – dar ir dėl to, kad bijo, jog nesulauktų kitų Aljanso šalių paramos Rusijos atakos atveju.
NATO komentarų šykšti. Aljanso atstovas trečiadienį tiesiog pabrėžė, kad visus sprendimus dėl ginklų tiekimo galiausiai savarankiškai priima bloko šalys narės.
Pasak „Die Zeit“ diplomatinių šaltinių, NATO narės kol kas laikosi neformalaus susitarimo – dar ir dėl to, kad bijo, jog nesulauktų kitų Aljanso šalių paramos Rusijos atakos atveju.
Esą būtent dėl šios priežasties Lenkija daugiau nei prieš du mėnesius taip ir nepriėmė sprendimų dėl sovietinių naikintuvų MiG-29 siuntimo Ukrainai.
JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Todas Woltersas dar kovo mėnesį pareiškė, kad MiG-29 perdavimą Rusijos žvalgybos tarnybos galėtų klaidingai interpretuoti, o tada situacija eskaluotųsi. Keturių žvaigždučių generolas tada pabrėžė: tai didelės rizikos scenarijus.
Kad neformalus susitarimas egzistuoja, anksčiau buvo netiesiogiai patvirtinęs ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kovo mėnesį, kai Vokietijoje buvo susitarta dėl karinės pagalbos Ukrainai, E.Macronas pareiškė: „Yra riba – netapimas karo dalyviu.“ Šią ribą supranta ir gerbia visi sąjungininkai – esą būtent todėl į Ukrainą, pavyzdžiui, nesiunčia karo lėktuvų.
