Apie tai, ką reiškia gyventi okupacijos sąlygomis, jaučiant nuolatinį grėsmių šešėlį, interviu su latvių TVNET žurnalistu kalbasi vyras, gyvenantis visai šalia didžiausios Europoje – Zaporižios atominės elektrinės. Dėl saugumo sumetimų TVNET negali atskleisti šio žmogaus tapatybės.
– Esate okupuoti, todėl bendravimas su bet kuo iš išorinio pasaulio yra labai pavojingas. Net nekyla klausimų, kas jums nutiktų, jei okupantai sužinotų apie jūsų ryšius su žurnalistu iš Latvijos. Ką galite papasakoti apie save šioje situacijoje? Ar jums apskritai saugu ką nors apie save atskleisti?
– Nenoriu per daug apie save pasakoti. Galiu pasakyti, kad gimiau Enerhodare. Čia gyvenu visą gyvenimą, čia dirbu, visa mano šeima čia gyveno iki okupacijos. Padariau viską, kad mano šeima būtų išgabenta į saugią vietą, bet pats likau čia. Esu čia nuo pat invazijos pradžios. Beveik kasdien važiuoju už miesto ir galiu stebėti padėtį ne tik mieste, bet ir už jo ribų, aplinkiniuose kaimuose.
– Kokių saugos priemonių turite laikytis kasdien? Jūs esate už Ukrainą, prieš okupantus. Esate okupuotoje teritorijoje, todėl turite slėpti savo proukrainietišką poziciją. Turite slėpti savo ryšius su laisvąja Ukraina. Žinau, kad okupuotose teritorijose nuolat vyksta patikrinimai kontrolės punktuose, kratos kontrolės punktuose ir panašiai.
– Taip, tikrai taip – kiekvieną dieną yra rizika būti patikrintam. Mieste yra daug patrulių, jie gali tave tiesiog sustabdyti ir pareikalauti dokumentų, paklausti, kodėl dar negavai rusiško paso ir panašiai.
Jie gali patikrinti telefoną dėl, kaip jie vadina, ekstremistinių įrašų, programėlių. Visos ukrainiečių socialinės žiniasklaidos grupės, kuriose kalbama apie Ukrainos ir Rusijos kariuomenių sėkmes ir pralaimėjimus, čia laikomos ekstremistinėmis ir yra uždraustos.
Okupantai taip pat gali patikrinti, pavyzdžiui, banko operacijas. Telefonu jie gali matyti, kokios lėšos įplaukė į jūsų banko sąskaitą ir ar užsiimate valiutos konvertavimu, kuris taip pat draudžiamas okupuotoje, arba, kaip jie vadina, „išlaisvintoje teritorijoje“.
Baisu. Galiu pasakyti, kad nuo 2022 m. kovo 4 d., kai jie čia įžengė, visą tą laiką buvo baisu. Kasdien.
Tokie sandoriai su užsienio valiuta yra draudžiami. Grivina laikoma užsienio valiuta, todėl visos operacijos su ja yra draudžiamos. Visos pajamos turi būti rubliais, todėl mokesčiai turi būti mokami Rusijai.
Baisu. Galiu pasakyti, kad nuo 2022 m. kovo 4 d., kai jie čia įžengė, visą tą laiką buvo baisu. Kasdien. Kiekvienos dienos pabaigoje dėkoju Dievui, kad diena praėjo ir kad man viskas gerai. Nes nežinai, už kurio kampo tavęs gali laukti tardymas, testai ir panašiai.
Jei norės, jie prikibs prie bet ko – prie kokio nors tavo drabužių atributo, pasakyto žodžio ar veiksmo. Tuo tarpu aš nuo pat okupacijos pradžios išmokau elgtis pagal principą: visur esu draugas, niekur – šeimininkas. Visada stengiuosi su jais kalbėti diplomatiškai, taktiškai, kad jų neprovokuočiau.
Nuo pat okupacijos pradžios kontrolės punktuose buvo žmonių iš vadinamosios Luhansko liaudies respublikos. Suprantama, jie mokėjo ukrainiečių kalbą ir mėgo užduoti įvairiausių klausimų.
Buvo atvejų, kai, įlipę į viešąjį transportą, jie šaukdavo: „Šlovė Ukrainai!“, tikėdamiesi, kad kuris nors iš keleivių atsakys „Šlovė didvyriams!“.
Buvau liudininkas, kaip kontrolės punktuose buvo mušami žmonės vien dėl to, kad buvo nusivylę ilga patikra. Jie buvo ištraukiami iš automobilių ir tiesiog mušami gatvėje.
– Papasakokite, kaip įvyko Enerhodaro okupacija. Praėjo beveik pusantrų metų, bet manau, kad to meto įvykiai išliko jūsų gyvoje atmintyje.
