„Bendraujant su vietiniais palestiniečiais, nieko nebestebina jų niūrūs situacijos apibūdinimai. Priklausomai nuo pašnekovo amžiaus, skiriasi ir nuomonė apie dabartinį paaštrėjimą – vyresni, kuriems „pasisekė“ dalyvauti pirmoje ir antroje intifadose (9-as dešimtmetis ir šio amžiaus pradžia) kalba apie tai, kad jie jau viską matė ir nebeturi ūpo eiti tuo pačiu keliu.
„Juk niekas vis tiek nesikeičia jau kelis dešimtmečius“, – pasakoja savo pirmuosius įspūdžius J.Ohmanas po trumpų pokalbių apie videografiją, poreikį informuoti pasaulį ir atstovauti savo teisėms.
Deja, per pastarąsias savaites jauni žmonės (daugiausia, paaugliai) čia žūsta daug dažniau nei „ramiu“ laikotarpiu, nors vienas dalykas tikrai nekinta – tai okupacinės valstybės vykdoma propaganda.
Apie realias politines alternatyvas Palestinoje šiuo metu niekas nekalba – burnos aušinimas gražiais žodžiais ne iš vienos valstybės vyksta seniai ir ilgai, o pokyčio jokio. Niekas ir nekalbės apie jas tol, kol Izraelis beatodairiškai ir toliau vykdys labai kryptingą ir įvairiapusišką, laipsnišką savo okupacinę politiką.
Pavyzdžiui, naujakuriai Vakarų Krante, kurie anksčiau buvo labiau idėjiniai, šiuo metu yra aktyviai dotuojami Izraelio valstybės ir gauna įvairių mokestinių ir kitokių lengvatų. Tokiu, visiškai nesubtiliu, būdu Izraelis aktyviai skatina žmones persikelti į nelegalias nausėdijas Vakarų Krante.
Betliejuje yra ne viena pabėgėlių stovykla, tačiau mes dirbsime vienoje žymesnių – Aidoje.
Mūsų neformalaus ugdymo specialistė Loreta, pirmą kartą besilankanti Vakarų Krante, stebisi, kad suvokti tokį groteską – betoninę sieną, okupacines karines jėgas, vaikų žaidimų aikšteles kapinėse ir t. t. – yra beveik neįmanoma to nepamačius savo akimis.
Vakar vakaras baigėsi su daug pokalbių, pasivaikščiojimais po naktinę Ramalą ir nekantriai laukiant rytdienos, kai važiuosime iš centre esančios Ramalos į piečiau tarp kalvų jaukiai įsikūrusį Betliejų, deja, apsuptą nelegalių nausėdijų.
Betliejuje yra ne viena pabėgėlių stovykla, tačiau mes dirbsime vienoje žymesnių – Aidoje.
Ši pabėgėlių stovykla buvo įkurta 1950 m. – praėjus dviems metams po 1948 m. karo ir Izraelio valstybės įkūrimo. 1948 metais daugiau nei 750 tūkstančių palestiniečių buvo priversti palikti savo namus.
Aida pabėgėlių stovykla įsikūrė tarp Betliejaus ir Beit Jala (tariama – Beitdžiala) miestų. Pradžioje palestiniečiai pabėgėliai gyveno palapinėse (lygiai taip, kaip šiuo metu kankinasi sirai, priimti Turkijoje, Jordanijoje, Libane ir kitur), nes tikėjosi greitai grįžti į savo namus. Jų teisę grįžti namo patvirtina ir Jungtinių Tautų rezoliucija nr. 194.
Belaukiant grįžimo namo jie persikėlė į laikinus vieno kambario konteinerius, kuriuos suteikė Jungtinių Tautų Pagalbos bei viešųjų darbų agentūra (UNRWA), specialiai įkurta dėl pabėgėlių iš Palestinos. Praėjus daugiau nei 60 metų palestiniečiai pabėgėliai jau nebesitiki greitai grįžti į savo namus, paliktus karo metu, ir gyvena savos statybos namuose toje pačioje stovykloje.
Aidos stovykloje gyvena jau ketvirta karta pabėgėlių – beveik 6000 pabėgėlių iš 27 kaimų Vakarų Jeruzalėje ir vakarinėse Hebrono miesto prieigose. Stovyklos plotas yra vos 0.71 kv. km. Gyventojų skaičiui nuolat augant, plotas nekinta, nes Aidos stovykla iš abiejų pusių yra apsupta Izraelio pastatytos betoninės sienos, skiriančios jį nuo Vakarų Kranto.
Praėjus daugiau nei 60 metų palestiniečiai pabėgėliai jau nebesitiki greitai grįžti į savo namus, paliktus karo metu, ir gyvena savos statybos namuose toje pačioje stovykloje.
Šiuo metu Aidos stovyklos gyventojai patiria daug problemų, įskaitant reguliarius (kasdienius) Izraelio armijos įsiveržimus į stovyklą, nuolatinį vandens, medicinos ir mokslo įstaigų trūkumą.
Daugiau nei 50 proc. pabėgėlių, gyvenančių šioje stovykloje, yra vaikai. Kartais galima išgirsti, kaip kariuomenė vaikus vadina taikiniais – norisi sustoti ir paklausti, ar tikrai yra tokia neapykanta, kad būtų visiškai legalu ir morališkai nesunku snaiperiui guldyti dvylikamečius, stovinčius po medžiu? (Prieš mėnesį šioje stovykloje buvo nušautas 12 metų berniukas).
Rytoj papasakosime apie penktadienio nuotykius – Ugnies slėnį, pirmas įkvėptas ašarines dujas ir pasimatuotas dujokaukes, susipažinimą su paaugliais, kuriems užsirišti skarą, apsaugančią nuo dusinančių dujų, ir paspardyti futbolo kamuolį kareiviams prieš akis yra prasmingiau, nei laisvadienį praleisti namuose priešais kompiuterį ar televizorių.
Smurtas Vakarų Krante vėl traukia viso pasaulio dėmesį. Žiniasklaidos pranešimuose dominuoja naujienos apie susirėmimus ir aukas, tačiau beveik nematyti, kas slypi už to. Lietuvių specialistai Betliejaus mieste esančioje pabėgėlių stovykloje vykdo projektą, kurio metu bando Palestinos vaikams padėti išmokti pažinti save ir susitvarkyti su savo emocijomis. Projektų dalyvių dienoraščius skelbia portalas 15min.lt.
