Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dienoraščiai iš Vakarų Kranto: pirmoji diena Ramaloje – administraciniame okupuoto Vakarų Kranto centre

Trečiadienį vakare tiesioginiu skrydžiu didžioji komandos dalis – Jonas, Mantas ir Loreta – atvyko į Tel Avivo oro uostą. Įdomu, kad vykstant į Palestinos teritorijas, prie pasų kontrolės Tel Avive, nėra patartina to aiškiai sakyti, nes vieša paslaptis byloja, kad labai lengvai už tokį paaiškinimą gali įdėti antspaudą į pasą, reiškiantį deportaciją.
Palestinos sostinė Ramala
Jonas, Loreta, Gabrielė ir Mantas jau Ramaloje / Jono Ohmano nuotr.

Tad ne vienas atvykstantis gali jaustis darąs „nusikaltimą“, nors nėra jokio nelegalaus aspekto kelionėje į Palestinos teritorijas.

Iš Tel Avivo į Ramalą atvykimas yra gana paprastas – tereikia kirsti vieną didelį patikros punktą, Kalandiją, kuris buvo pastatytas prieš dešimt metų, kai Izraelis nusprendė atriboti Vakarų Krantą betonine siena. Įvažiuoti gali visi, tačiau išvažiuojant būtina parodyti pasą, leidimą kirsti nelegalią sieną ir Izraelio vizą, jei esi užsienietis.

Jono Ohmano nuotr./Palestinos sostinė Ramala
Jono Ohmano nuotr./Stulpeliai, menantys sunaikintus palestiniečių kaimus.

Viešbutis Ramaloje atitinka visus tarptautinius reikalavimus, kavos pilni termosiukai stovi kiekviename aukšte ir visi svečiai gali nepailsdami mėgautis kavos su kardamonu skoniu. Neatsiejamas Artimųjų Rytų patiekalas – humusas ir falafelis su šviežiai kepta pita buvo dienos pradžia. Be abejo, gatvėje šie kvapai lydi visur, tad alkanais tikrai neplanavome likti.

Pirma diena skirta bendram susipažinimui su aplinka, su didmiesčiu ir svarbiomis istorinėmis vietomis, todėl nuskubėjome į Mahmoudo Darwisho atminimo muziejų.

Jei kas ir žino apie didžiuosius arabų mąstytojus iš tūkstančio metų praeities, tai tik besidomintys Artimaisiais Rytais žino apie dabartinį kultūros elitą – Mahmoudą Darwishą ar Edwardą Saidą. Darvišo eilės išverstos į daugiau nei 22 kalbas, tačiau lietuviškai kol kas dar neturime. Siūlome šiek tiek paskanauti, apie ką ir su kokiu subtilumu šis poetas kalbėjo.

„Kalėjimo kamera“ (anglų k. http://www.poemhunter.com/poem/the-prison-cell/ )

Galima...

Kartais galima...

Ypač dabar

Joti arkliu

Kalėjimo kameroje

Ir pabėgti...

 

Įmanoma  kalėjimo sienoms                              

Išnykti

Ir tapti tolimoms

Be ribų:

 

Ką tu padarei sienoms?

Grąžinau jas uoloms

O ką  tu padarei luboms?

Paverčiau jas balnu

O savo grandinėms?

Paverčiau pieštuku

 

Kalėjimo prižiūrėtojas įtūžo

Ir nutraukė mano dialogą

Jis sakė, kad poezija jam nerūpi

Ir užtrenkė mano kameros duris.

 

Jis grįžo

Ryte,

Ir rėkė ant manęs:

 

Iš kur visas šitas vanduo?

Atnešiau jį iš Nilo

O šie medžiai?

Iš Damasko sodų

O muzika?

Iš mano širdies

 

Prižiūrėtojas įtūžo

Jis nutraukė mano dialogą

Jis sakė, kad poezija jam nerūpi

Ir užtrenkė mano kameros duris.

 

Jis vėl grįžo vakare:

Iš kur šis mėnulis?

Iš Bagdado naktų

O vynas?

Iš Alžyro vynuogynų.

O ši laisvė?

Iš grandinės, kuria surakinai mane vakar.

 

Kalėjimo prižiūrėtojas tapo toks liūdnas...

Ir maldavo manęs grąžinti jam

Laisvę

Mahmoudas Darwishas (Vertimas Kotrynos Štašinskaitės)

Jono Ohmano nuotr./Palestinos sostinė Ramala

Jono Ohmano nuotr./Mahmoudo Darwisho muziejuje

Muziejuje gidė pasakoja apie visus įmanomus apribojimus, kuriuos patyrė Darwishas iš Izraelio – kalėjimas, namų areštas, draudimas išvykti iš šalies ir pan.

Karts nuo karto vis dar nejauku ir keista girdėti apie okupacinę jėgą, kuri taip tvirtai laiko visus įmanomus kontrolės įrankius... Nors galbūt neturėtų būti keista girdėti vėl apie tai, jog meno, kultūros, literatūros atstovų buvo ir yra bijoma visose nedemokratinėse valstybėse.?

Balti stulpeliai simbolizuoja 1948 metais sunaikintus palestiniečių kaimus dabartinėje Izraelio teritorijoje, jų buvo daugiau nei pusė tūkstančio.

Saulei šviečiant ir smėlio audrai artėjant po muziejaus patraukiame ten, kur prieš porą savaičių iškilmingai buvo sutikta mūsų Prezidentė – prie buvusio Palestinos prezidento Jassero Arafato kapo, kurį saugo garbės sargyba, o kiekvienas akmuo ir medis turi simbolinę prasmę.

Nuotraukoje matomi balti stulpeliai simbolizuoja 1948 metais sunaikintus palestiniečių kaimus dabartinėje Izraelio teritorijoje, jų buvo daugiau nei pusė tūkstančio, tačiau laikomasi bendros istorinės nuomonės, kad sulygino su žeme arba užėmė 172 kaimus – tais metais kone milijonas palestiniečių buvo jėga išvaryti iš savo namų tik ką susiformavusios Izraelio valstybės kariuomenės. Kai viena valstybė švenčia nepriklausomybę, kita – savo nacionalinę tragediją.

Jono Ohmano nuotr./Palestinos sostinė Ramala
Jono Ohmano nuotr./Jassero Arafato kapas

J.Arafatas mirė 2004 metais, visai neseniai buvo atliekamas pakartotinis tyrimas, ieškantis įrodymų apie nunuodijimą, tačiau įtarimai nepasitvirtino.

Iki šių laikų J.Arafto nuotrauka su alyvuogės šakele rankoje, simbolizuojančia taiką, yra bene vienas populiariausių Palestinos taikos derybų vaizdų.

Užkandę puikių falafelių su šviežiomis daržovėmis tęsiame savo dieną – interviu su jaunaisiais Palestinos filmų kūrėjais, atrenkant juos į Jono dirbtuves, filmo „Nematomas frontas“ peržiūra ir vakarinė Ramala, kurioje šiandien prasideda savaitgalis.

Linkėjimai iš Vakarų Kranto – Jonas, Loreta, Mantas ir Gabrielė. Laukiam šeštadienį prisijungsiančio Lino.

Smurtas Vakarų Krante vėl traukia viso pasaulio dėmesį. Žiniasklaidos pranešimuose dominuoja naujienos apie susirėmimus ir aukas, tačiau beveik nematyti, kas slypi už to. Lietuvių specialistai Betliejaus mieste esančioje pabėgėlių stovykloje pradeda vykdyti projektą, kurio metu bandys Palestinos vaikams padėti išmokti pažinti save ir susitvarkyti su savo emocijomis. Projektų dalyvių dienoraščius skelbia portalas 15min.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos