Metiniai trišaliai viršūnių susitikimai buvo pradėti rengti 2008-aisiais, bet nutrūko 2019 metais dėl COVID-19 ir dažnai opių tarpusavio santykių.
Nors šios trys šiaurės rytų Azijos šalys yra artimos ekonominės ir kultūrinės partnerės, jų santykiams kenkė įvairūs klausimai, tokie kaip Japonijos karo metų žiaurūs nusikaltimai, JAV ir Kinijos konkurencija, Šiaurės Korėjos branduolinė programa.
Minimų trijų šalių užsienio reikalų ministrai sekmadienį turi susitikti Pietų Korėjos pietryčiuose esančiame Pusano mieste. Jie parengs sąlygas lyderių susitikimui ir apsikeis nuomonėmis dėl to, kaip stiprinti trišalį bendradarbiavimą, kitus regiono ir tarptautinius klausimus, sakoma Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Kuluaruose trys ministrai surengs ir dvišalius susitikimus.
Rugsėjį trijų valstybių aukšto rango pareigūnai sutarė artimiausiu patogiu laiku atnaujinti trišalius viršūnių susitikimus.
Pietų Korėja ir Japonija yra svarbios JAV sąjungininkės regione; jose bendrai yra dislokuota apie 80 tūkst. amerikiečių karių. Pastarojo meto pastangas stiprinti trišalę Seulo, Tokijo ir Vašingtono partnerystę kritikavo Pekinas, ypač jautriai reaguojantis į bet kokius veiksmus, laikomus bandymais pažaboti Kiniją.
Šiaurės Korėjai antradienį vakare iškėlus į orbitą savo pirmą karinį šnipinėjimo palydovą, Seulas, Tokijas ir Vašingtonas vieningai ir griežtai tai pasmerkė, sakydami, kad Pchenjanas stengiasi gerinti savo raketų technologijas ir sukurti stebėjimo iš kosmoso sistemą.
Tačiau svarbi Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija paprašė visų suinteresuotų šalių laikytis ramiai ir santūriai. Panašiai Pekinas kalbėdavo ir anksčiau, kai Šiaurės Korėja pakurstydavo įtampą svarbiais ginklų bandymais.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis Šiaurės Korėjai draudžiama iškelti bet kokius palydovus, nes tai laikoma priedanga tolimojo nuotolio raketų technologijos bandymams.
Pchenjanas tvirtina turįs teisę leisti palydovus.
Seulo ir Tokijo ryšiai pastaraisiais metais smarkiai pašlijo dėl klausimų, susijusių su 1910–1945 metais Japonijos vykdyta Korėjos pusiasalio kolonizacija. Tačiau neseniai dvišaliai santykiai ėmė gerėti, Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui (Jun Sukjolui) stengiantis atidėti istorinius ginčus ir stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų galima spręsti Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės ir kitus klausimus.
Tačiau sudėtingus santykius priminė Seulo teismo šios savaitės nurodymas Japonijai sumokėti finansines kompensacijas korėjietėms, kolonijiniu laikotarpiu paverstoms japonų karių sekso vergėmis. Japonija šį sprendimą pavadino visiškai nepriimtinu ir tvirtina, kad juo pažeidžiami tarptautiniai įstatymai ir dvišaliai susitarimai.
Japonija ir Kinija taip pat ilgai ginčijosi dėl japonų nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą ir kelių Rytų Kinijos jūros salų. Neseniai abi šalys įsivėlė į prekybos ginčą, Kinijai uždraudus jūros produktų importą iš Japonijos, taip protestuojant dėl japonų sprendimo išleisti į jūrą išfiltruotą vandenį iš avariją patyrusios Fukušimos atominės elektrinės.
