„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 04 11 /18:31

Diskutuodama dėl naujų sankcijų Rusijai ES ieško vienybės

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.
Policija protestuotojus įkalbėjo neblokuoti kelio ties Baltarusijos siena.
Policija protestuotojus įkalbėjo neblokuoti kelio ties Baltarusijos siena. / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

„Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES paskelbė penkis sankcijų paketus Maskvai, vėliausią paketą – praėjusį penktadienį. Visgi „ministrai neabejotinai aptars tolesnius žingsnius“, sakė J.Borrellis.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas“ Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Tačiau kol kas blokas nesiima to, kas labiausiai smogtų Maskvos iždui – rusiškos naftos ir gamtinių dujų boikoto.

Penktas sankcijų paketas apima draudimą importuoti į ES rusiškas anglis. Tai svarbus pirmas žingsnis galimo platesnio draudimo link.

Daug į pirmadienio susitikimą atvykusių ministrų pritarė maksimalistinei nuostatai ir pasisakė už rusiškos naftos bei gamtinių dujų draudimą.

Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti ES konsensusą bei vienybę.

Viena kliūtis plėsti sankcijas Rusijos energijos sektoriui yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Rusijos prezidentui artimas ES lyderis, prieš savaitę perrinktas ketvirtai kadencijai.

V.Orbanas atsisako plėsti ES sankcijas, o joms reikia visų 27 šalių narių pritarimo.

Kita kliūtis yra Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Italijos ir kai kurių kitų ES narių priklausomybė nuo rusiškų angliavandenilių.

„Nutraukti karo finansavimą“

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pripažino, kad diskusijos dėl rusiškos naftos uždraudimo kai kurioms šalims narėms buvo „labai sunkios“.

Tačiau, pasak S.Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“, ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą, net jei tai kelia didžiulių iššūkių ir problemų“, – pabrėžė jis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius už Bendrijai parduodamas gamtines dujas, naftą ir anglis gavo per 35 mlrd. eurų, sakė J.Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad Berlynas neprieštarauja sankcijų išplėtimui, bet pabrėžė, kad tam reikia ES vienybės.

„Kaip Vokietijos federalinė vyriausybė jau aiškiai pasakėme, kad bus visiškai atsisakyta iškastinės energijos, pradedant nuo anglių ir baigiant nafta bei dujomis“, – reporteriams sakė ji.

„Kad tai įgyvendintume drauge Europos Sąjungoje, mums reikia bendrai sutarto plano, kaip palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinės energijos“, – pridūrė ji.

„Griežčiausios sankcijos“

Kai kurie ministrai neslėpė nusivylimo tokiu santūrumu.

„Kas turi nutikti, kad ES paskelbtų embargą naftai, dujoms ir kitoms prekėms?“ – klausė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky. Jis pridūrė, kad Praha nori matyti „griežčiausias sankcijas, kokias tik galime įvesti Rusijai“.

Jo kolega iš Lietuvos Gabrielius Landsbergis kalbėjo panašiai.

„Kam dar trūksta argumentų dėl skubėjimo, turėtų nuvykti į Bučą ar Borodianką – aukoms čia jau viskas per vėlu. Kiek dar galime leisti sau vėluoti?“ – sakė jis, paminėdamas Ukrainos miestelius, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo gatvėse rasta daug nužudytų civilių.

Pareigūnai sako, kad buvo nužudyta šimtai civilių, kai kurie – surištomis rankomis. Buča tapo Rusijos okupacijos žiaurumo simboliu.

G.Landsbergis sveikino diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, apimančio „galimybes dėl naftos“.

„Tai reiškia, kad jau prasidėjo darbas dėl konsensuso, ir tikiuosi, kad šįkart tai veiks“, – pridūrė jis.

Ministrai pirmadienį taip pat turėtų sutarti dėl papildomų 500 mln. eurų skyrimo naujoms ginklų siuntoms Ukrainai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs