Taip pat manoma, kad per šį laikotarpį V.Putinui artimi bankininkai D.Firtašui suteikė kreditų, kurių vertė siekė 11 mlrd. dolerių. Šie Kremliaus pinigai buvo panaudoti į Rusiją pabėgusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui remti 2010 m. prezidento rinkimuose ir chemijos bei trąšų gamykloms pirkti.
D.Firtašas visada buvo tarpininkas. Jis atstovavo Rusijos interesams Ukrainoje, – teigia buvęs Ukrainos parlamento kovos su korupcija departamento vadovas Viktoras Čumakas.
V.Putino sukurta sistema yra ypač nuostolinga Rusijos žmonėms. Vien dėl D.Firtašui naudingų dujų tiekimo sutarčių „Gazprom“ neteko apie 2 mlrd. dolerių pajamų, kurios galėjo būti uždirbtos dujas parduodant už rinkos kainą.
D.Firtašas JAV pareigūnų prašymu buvo suimtas Austrijoje kovo 12 d. Amerikiečiai jį kaltina kyšininkavimu, tačiau Kremliui artimas verslininkas kaltinimus atmetė. Pigios rusiškos dujos buvo tiekiamos per dvi bendroves, kurios yra įkurtos Kipre ir Šveicarijoje, o jų atstovai atsisakė komentuoti informaciją apie gamtinių dujų tiekimo sutartis.
V.Putinas siekė kontroliuoti šalies gamtinių dujų pramonę. 2000 m. jis pakeitė „Gazprom“ valdybos narius, vietoje jų pasodindamas jam lojalius asmenis. Be to, Rusijos vyriausybė pradėjo kontroliuoti daugiau negu pusę įmonės akcijų. Koncernas tapo vienu iš svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių.
V.Janukovyčiaus valdymo metais verslininkas turėjo tvirtą užnugarį Ukrainos vyriausybėje ir toliau stiprino savo verslo imperiją.
Pirmajame XXI a. dešimtmetyje „Gazprom“ nusprendė dujas Ukrainai pardavinėti ne tiesiogiai, bet per tarpininkus, tokius kaip D.Firtašas.
Pats D.Firtašas po komunistinės sistemos žlugimo pradėjo užsiimti verslu. Manoma, kad įtakingas pažintis Rusijoje jis užmezgė būtent tada.
Kadangi to meto Ukrainoje legaliai užsiiminėti verslu, neturint užnugario, buvo neįmanoma, D.Firtašas susipažino su Rytų Europos organizuoto nusikalstamumo šulu Semionu Mogilevičiumi. Pastarojo dėl didelio masto sukčiavimų ir kriminalinio tinklo sukūrimo ieško JAV federalinis tyrimų biuras.
„Be D.Firtašo nebūtų jokios V.Janukovyčiaus pergalės“, – 2010 m laikraščiui „Kiev Post“ teigė buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos patarėjas Vadymas Karasiovas.
V.Janukovyčiaus valdymo metais verslininkas turėjo tvirtą užnugarį Ukrainos vyriausybėje ir toliau stiprino savo verslo imperiją.
Su V.Putino draugais siejamas bankas „Gazprombank“ pradėjo teikti kreditus D.Firtašui nuo 2010 m., kuomet V.Janukovyčius tapo Ukrainos prezidentu. „Reuters“ žurnalistų tyrimas atskleidė, kad įvairioms su Ukrainos verslininku siejamoms kompanijoms buvo suteikta apie 11,15 mlrd. dolerių vertės kreditų.
Už 1000 kubinių metrų dujų D.Firtašo įmonės 2012 m. mokėjo 230 dolerių, o 2013 m. kaina siekė 267 dolerius. Ši kaina buvo trečdaliu pigesnė, negu tiekiama Ukrainos valstybinei gamtinių dujų bendrovei „Naftogaz“.
2011 m. D.Firtašas įsigijo dvi Ukrainos trąšų gamyklas, tapdamas penktu didžiausiu Europos trąšų rinkos žaidėju, ir Nika Teros jūros uostą, iš kurio buvo gabenamos trąšos. Be to, verslininkas investavo nemažai pinigų ir į titano apdirbimo pramonę.
Už 1000 kubinių metrų dujų D.Firtašo įmonės 2012 m. mokėjo 230 dolerių, o 2013 m. kaina siekė 267 dolerius. Ši kaina buvo trečdaliu pigesnė, negu tiekiama Ukrainos valstybinei gamtinių dujų bendrovei „Naftogaz“.
Kuomet D.Firtašas buvo areštuotas Austrijoje, Kremlius nepaliko verslininko bėdoje. Tuomet D.Firtašui milijardierius Vasilijus Anisimovas pervedė 125 mln. eurų paskolą. Pats V.Anisimovas vadovauja Rusijos dziudo federacijai ir yra siejamas su šio sporto mylėtoju V.Putinu. Tiesa, paklaustas apie šią paskolą, V.Anisimovas tikino, jog ji tebuvo verslo sandoris.
Šiuo metu D.Firtašas vis dar yra Austrijos sostinėje, kur laukia nuosprendžio dėl galimos ekstradicijos į JAV.
