„Mums labai gėda, žinoma. Jeigu tai jis, mums laba gėda. Mums labai skaudu, – agentūrai „Reuters“ sakė 54 metų R.Jevlojeva. – Mes užjaučiame, mes labai atsiprašome viso pasaulio. Jeigu jis tai padarė, aš taip pat gedžiu su visais. Nežinojau, aš neauklėjau jo tokia dvasia.“
Atsakomybę už sprogimą, nugriaudėjusį Maskvos Domodedovo oro uoste sausio 24 dieną, prisiėmė Čečėnijos lauko vadas Doku Umarovas, pažadėjęs anksčiau Rusijos valdžiai „kraujo ir ašarų metus“. Mirtininkui, kuris susprogdino bombą, buvo 20 metų.
Mirtininko M.Jevlojevo motina, su kuria jis gyveno Ingušijos Ali Jurto kaime į pietryčius nuo Nazranės, papasakojo, kad šeima neturėjo pinigų jo mokymuisi technikume, todėl jam teko pereiti į neakivaizdinį skyrių, o iš ten jis buvo paimtas į armiją. M.Jevlojevas tarnavo tik 4 mėnesius, o paskui grįžo namo, nes tėvas buvo labai sunkiai sužeistas per automobilio avariją.
R.Jevlojeva sakė negalinti patikėti, kad jos sūnus tapo mirtininku.
„Tai šokas mums visiems, – su skausmu sako motina. – Niekada nemanėme, kad kas nors tokio gali mums nutikti. Kokia motina gali apie tai galvoti. Mane iki šiol yra ištikęs šokas, aš iki šiol netikiu, kad tai jis, abejoju tuo.“
R.Jevlojeva verkia sėdėdama ant sūnaus lovos. Kiti du jos vaikai – 22 metų Fatima ir 16 metų Ahmedas – areštuoti ir išvežti apklausti Maskvoje. Valdžia mano, kad jie padėjo M.Jevlojevui pasidaryti bombą.
„Naktis – man baisiausia, nes nėra mano vaikų, lovos tuščios, – skundžiasi R.Jevlojeva. – Mano vidus tuščias. Aš vaikščioju kaip šešėlis.“
Pasak R.Jevlojevos, šeimoje sūnus nebuvo mokomas neapkęsti rusų.
„Mes turime draugų ir rusų, ir osetinų, ir gruzinų. Iki šiol pas mus ateina į svečius ir ingušų, ir čečėnų, – sako ji. – Mes gyvenome kaip viena šeima su visais taikiai.“