D.Trumpas trečiadienį sakė, kad jeigu būtų išrinktas šalies vadovu, nedarytų spaudimo Turkijai ar kitiems autoritariniams sąjungininkams dėl susidorojimo su politiniais priešais ar dėl piliečių teisių gniaužimo, rašo „The New York Times“.
Jo, kaip ir Rusijos, Šiaurės Korėjos ar Kinijos valdžios nuomone, JAV visų pirma „turi susitvarkysi savo betvarkę“ prieš kišdamasi į kitų šalių reikalus.
D.Trumpas vėl pakartojo, kad jeigu taptų JAV prezidentu, jis priverstų sąjungininkes skirti daugiau finansų gynybai, kad JAV neturėtų visko padengti viena, kad nutrauktų ilgametes sutartis, kurias jis laiko nepriimtinomis, taip pat iš naujo apibrėžtų, ką tai reiškia būti JAV partnere.
D.Trumpas netgi suabejojo, ar būdamas prezidentu automatiškai duotų saugumo garantijas 28-ioms NATO narėms, kad jeigu jos būtų užpultos, JAV kariuomenė joms padėtų.
Pavyzdžiui, paklaustas apie gąsdinančius Rusijos veiksmus, kurie verčia nerimauti Baltijos šalis, D.Trumpas atsakė, kad jeigu Rusija jas užpultų, jis nuspręstų, ar ateiti joms į pagalbą tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.
„Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – pridūrė jis, duodamas interviu trečiadienį.
D.Trumpas yra ne kartą palankiai atsiliepęs apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
Nors D.Trumpas yra ne kartą palankiai atsiliepęs apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, trečiadienį jis tikino, kad nėra V.Putino valdymo stiliaus gerbėjas.
D.Trumpas interviu ne kartą pabrėžė, kad JAV globalūs interesai yra beveik išimtinai tik ekonominiai. Kaip pažymi „The New York Times“, JAV vaidmenys kaip pasaulinės taikdarės, žmogaus teisių gynėjos, branduolinės atgrasytojos ir sąjungininkų sienų neliečiamumo garantuotojos, buvo kaskart nuvertinami iki klausimo, kokią ekonominę naudą tai atneštų JAV.
L.Linkevičius: Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO, o kandidato į JAV prezidento postą D.Trumpo pareiškimą apie išlygas atsakant į potencialią Rusijos agresiją sieja su rinkimų retorika.
„Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui. Taip pat neturime pagrindo abejoti, kad ir sąjungininkai vykdys savo įsipareigojimus Aljansui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui, – sakė L.Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad Lietuva sparčiai didina gynybos finansavimą – pagal išlaidų gynybai didinimo dinamiką šiuo metu šalis užima pirmą vietą Aljanse.
Jo manymu, D.Trumpo „pastabos dar kartą atkreipia dėmesį, kad visi turime ir rūpintis patys savo saugumu“, bet neabejoti, kad „tą padarys ir mūsų sąjungininkai“.
„Rinkimų kampanija yra truputėlį tas laikotarpis, pagal kurį turbūt sudėtinga spręsti, daryti išvadas, net ir kažką komentuoti sudėtinga, o kuomet yra šalis, turinti ilgametes tradicijas, Respublikonų ir Demokratų partijas reikėtų paminėti, prognozuojama ta politika yra, todėl aš tikrai nesitikiu kažkokių radikalių posūkių, radikalių pokyčių – jų tiesiog neturėtų būti. Niuansų visada yra, be jokios abejonės, tačiau nė kiek neabejoju, kad Jungtinės Valstijos buvo, yra ir tikrai liks svarbiausias strateginis Lietuvos partneris ir sąjungininkas“, – dėstė L.Linkevičius.
Žada paskelbti interviu įrašą
Po D.Trumpo pareiškimo apie Baltijos šalių gynybą Amerikoje kilo nemenkas sujudimas. Bet pagrindinis respublikonų kandidato patarėjas Paulas Manafortas nesutriko ir pareiškė, kad „The New York Times“ neteisingai pacitavo milijardierių.
Esą D.Trumpas iš tiesų nesakė, kad JAV neskubėtų į pagalbą NATO sąjungininkams Rytų Europoje, ir pabrėžė, kad Vašingtonas gerbtų galiojančius susitarimus.
P.Manafortas, kalbėdamas su „Mother Jones“ žurnalistu Davidu Cornu, taip pat pareiškė, kad „The New York Times“ neva nebe pirmą kartą taip pasielgia.
Vis dėlto viena interviu iš D.Trumpo ėmusių žurnalistų – Maggie Haberman – „Twitter“ iškart atšovė, kad turi pokalbio įrašą, o P.Manaforto per pokalbį šalia nė nebuvo. „The New York Times“ netrukus žada paskelbti pokalbio įrašą.
P.Manafortas turi prorusiškų sąsajų. Jis anksčiau yra konsultavęs Kremliui palankų buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris, kaip manoma, buvo Rusijos lyderio Vladimiro Putino įrankis Kijeve.
D.Trumpas jau anksčiau yra suabejojęs NATO nauda.
Ketvirtadienį D.Trumpas turėtų oficialiai sutikti tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą.
„Dabar nėra kaip prieš 40 metų“
Per 45 minutes trukusį pokalbį D.Trumpas betarpiškai iškėlė naujų klausimų dėl įsipareigojimų automatiškai ginti NATO sąjungininkes, jeigu jos būtų užpultos, sakydamas, kad pirmiausiai pasidomėtų jų pačių indėliu Aljanse.
Dešimtmečius sukęs verslą ir neturintis jokios ankstesnės politinės patirties D.Trumpas svarstė apie Amerikos karinės galios naudojimą užsienyje iš ekonomikos pozicijų.
Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad Amerikai galbūt nebūtina dislokuoti savo karius užsienyje, nors sutiko, kad tai gali būti geras pasirinkimas.
„Jeigu nuspręstume, kad turime ginti Jungtines Valstijas, visada galime dislokuoti“ karius už JAV ribų, D.Trumpas sakė laikraščiui, pridūręs, kad taip būtų daug pigiau.
Pasak jo, likęs pasaulis turėtų išmokti prisitaikyti prie tokios Amerikos pozicijos. „Man būtų priimtinesnė galimybė tęsti“ galiojančias sutartis, bet tik tuo atveju, jeigu sąjungininkai liautųsi piktnaudžiauti Amerikos dosnumu, kurio šalis nebegali sau leisti, aiškino D.Trumpas.
Jis pripažino, kad tokia doktrina santykiuose su JAV sąjungininkais ir priešininkais radikaliai skirtųsi nuo Respublikonų partijos tradicijų. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos beveik visi šios partijos kandidatai pasisakydavo už pasaulio tvarką, kurioje Jungtinės Valstijose atlieka taikos sergėtojos ir „nepakeičiamos valstybės“ vaidmenį.
Padėtis „dabar nėra kaip prieš 40 metų“, prieštaravo D.Trumpas, atmesdamas palyginimus, kad jo požiūris į teisėtvarkos ir tarptautinės politikos klausimus yra panašus į buvusio prieštaringai vertinamo JAV prezidento Richardo Nixono. Kartodamas savo perspėjimą atitraukti JAV karius, dislokuotus visame pasaulyje, jis pareiškė: „Mes leidžiame didžiules sumas kariuomenei, kad prarastume 800 mlrd. dolerių“, turėdamas omenyje Amerikos užsienio prekybos disbalansą.
„Man tai neatrodo labai išmanu“, – sarkastiškai pastebėjo kandidatas.
Priekaištai – iš kitų respublikonų
D.Trumpas dar iki šio interviu pasirodymo buvo sukritikuotas tos pačios Respublikonų partijos atstovo, Atstovų Rūmų nario Adamo Kinzingerio, kuris pažėrė priekaištų kandidato požiūriui į užsienio politiką.
„Daug šalių nemoka savo dalies. Tai reiškia, kad mes jas saugome, suteikiame joms karinę apsaugą, – dar balandį per kampanijos renginį Viskonsine aiškino D.Trumpas. – Jos plėšia Jungtines Valstijas. Ir žinote, ką mes darome? Nieko. Jos turi susimokėti, arba nešdintis. Ir jei tai sugriaus NATO, tai sugriaus NATO.“
A.Kinzingeris, tarnavęs Irake ir Afganistane, nebuvo patenkintas tokiais skandalingojo milijardieriaus pasisakymais ir juos šį trečiadienį sukritikavo.
„Manau, kad trūksta supratimo apie NATO, – teigė politikas. – Aljansas atsakingas už Sovietų Sąjungos griūtį, o po Rugsėjo 11-osios NATO suaktyvino 5-ąjį straipsnį. Jei norime atsisakyti vienašališkos užsienio politikos, privalome turėti sąjungininkų, o kokie sąjungininkai geresni nei NATO?
Mes kritikuojame prezidentą Obamą, kai jis sako, kad mūsų sąjungininkai mumis nepasitiki, o mūsų priešai mūsų nebijo. Bet kai kalbama, kad „mes trauksimės iš NATO“, mūsų sąjungininkai tikrai mumis nepasitikės, o priešai mūsų nebijos. O tokius dalykus kalba respublikonas, ne demokratas.“
Tedas Cruzas buvo nušvilptas
Pats respublikonų kandidatu į prezidentus tapti siekęs Tedas Cruzas trečiadienį savo kalboje Respublikonų suvažiavime akcentavo laisvę ir amerikietiško konservatizmo idealus.
Nors iš publikos aidėjo šūksniai „Mes norime Trumpo“, T.Cruzas atsisakė paremti arogantiškąjį milijardierių. Jis paragino rinkėjus balsuoti remiantis savo sąžine. Politikas buvo nušvilptas.
Mike'as Pence'as sutiko būti kandidatu į viceprezidentus
Indianos valstijos gubernatorius Mike'as Pence'as trečiadienį sutiko būti JAV respublikonų kandidatu į viceprezidento postą per audringą partijos suvažiavimą, sakydamas, kad jo kampanijos partneris Donaldas Trumpas yra „geras žmogus“.
„Jaučiuosi labai pagerbtas dėl jūsų pasitikėjimo“, – M.Pence'as sakė suvažiavimo delegatams, dar neatsigavusiems po dramatiškų sukrėtimų ir politinių vidaus nesutarimų dėl D.Trumpo paskyrimo kandidatu užimti Baltuosius rūmus.
57 metų M.Pence'as sakė, kad „prisidėjo prie šios kampanijos neabejodamas“, nes respublikonai išrinko D.Trumpą – žmogų, „kuris, niekada nepasiduoda, niekada neatsitraukia“.
Šis konservatyvių pažiūrų evangelikas ir buvęs Kongreso narys galėtų padėti stabilizuoti smarkiai siūbuojantį D.Trumpo kampanijos laivą bei nuraminti rinkėjus, sudirgusius dėl milijardieriaus retorikos.
Po savo kalbos prie M.Pence'o scenoje prisidėjo D.Trumpas, o abu vyrai nerangiai apsikabino. D.Trumpas pasilenkė pabučiuoti savo kampanijos partnerio, bet akivaizdžiai nepataikė.
„Dabar jaučiuosi daug geriau“, – sakė 25 metų ugniagesys Mattas Owenas, M.Pence'o Indianos valstijos delegatas.
„Sugrupuoti juos kartu bus puikus dalykas kampanijai, – pridūrė jis. – Manau, tai keičia žaidimą.“
