Taip mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala. Savo ruožtu viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus sako, kad džiaugtis dėl to, jog D.Trumpui pavyko gana sėkmingai pasisakyti ekonominės politikos klausimais, yra tas pats, kas džiaugtis, kad cirko meška išmoko šokti. „Jam keliami labai maži reikalavimai [...]. Visi džiaugiasi, kad meška šoka, bet tai iš esmės nekeičia rinkimų dinamikos“, – kalba pašnekovas.
Nors dauguma amerikiečių žiniasklaidos paskutinius kandidatų į JAV prezidentus debatus vadina sėkmingais D.Trumpui ir tikina, kad šis pagaliau pasirodė kaip tikras prezidentas, lietuvių politologai ir viešųjų ryšių specialistai – kritiškesni.
„Sėkmingai jis pasirodė tik palyginti su ankstesniais debatais, bet jei keltume klausimą, ar D.Trumpui savo pasirodymu pavyko motyvuoti tą rinkėjų segmentą, kuris dar svarsto, už ką balsuoti arba ar apskritai balsuoti, manau, kad ne. Imant bendrai tas 90 [debatų] minučių jis nebuvo pranašesnis už Hillary Clinton, tad nėra pagrindo manyti, kad galėtų būti kažkoks proveržis“, – teigia L.Kojala.
Ryšių su visuomene specialistas M.Katkus taip pat sako, kad sėkmingu D.Trumpo pasirodymą galima vadinti tik kitų jo pasirodymų kontekste, tačiau apskritai debatai sėkmingi jam nebuvo.
Šiuo atveju visi džiaugiasi, kad meška šoka, bet tai iš esmės nekeičia visos rinkimų dinamikos, – aiškina M.Katkus.
„Tie debatai jam buvo sėkmingiausi iš visų trejų debatų, bet iš esmės nebuvo sėkmingi. Rinkėjų apklausa tai tik patvirtino. Ypač nesėkminga buvo debatų pabaiga, kai jis vėl ėmė mėtytis kaltinimais, o galų gale nepasakė, ar pripažins rinkimų rezultatus, jei jam jie bus nepalankūs.
Giriamas D.Trumpo pasisakymas ekonominės politikos klausimais, tačiau D.Trumpui yra keliami labai maži reikalavimai. Čia panašus atvejis į tą, kai meška išmoksta šokti. Visi labai džiaugiasi, kad meška išmoko šokti, bet lyginti mešką su profesionaliais šokėjais būtų komplikuota. Šiuo atveju visi džiaugiasi, kad meška šoka, bet tai iš esmės nekeičia visos rinkimų dinamikos“, – aiškina M.Katkus.
Abejonės dėl rinkimų rezultatų – netikėtas liapsusas
Debatų metu atsisakęs pasakyti, ar pripažins rinkimų rezultatus, jei jie jam bus nepalankūs, D.Trumpas išsikasė sau duobę, po debatų tikino kai kurie JAV ekspertai. L.Kojalos ir M.Katkaus teigimu, šis jo veiksmas iš tiesų galėjo būti šūvis sau į koją.
Amerikoje, šalyje, kuri turi gilias demokratijos tradicijas, nepasitikėjimo balsavimo rezultatais rodymas skamba labai keistai, tikina M.Katkus.
Savo ruožtu L.Kojala teigia manantis, kad toks pasisakymas kandidatui į JAV prezidentus išsprūdo netyčia.
„Labai keistas pasisakymas. Jo viceprezidentas, dukra visuomet akcentavo, kad, nepaisant to, kokie bus rinkimų rezultatai, demokratiškoje šalyje sprendžia rinkėjai ir jų sprendimas bus gerbiamas.
Manau, kad tai buvo tiesiog D.Trumpo liapsusas: jis, vertinant visą jo kampaniją, neturėjo to pasakyti. Tai sukūrė jam papildomų problemų, nes šia tema artimiausiu metu bus nemažai diskutuojama“, – sako politologas.
Netikėtumų gali būti, tačiau D.Trumpo šansai sumažėję
Nuo metų pradžios D.Trumpo galimybės laimėti yra sumažėjusios, pastebi M.Katkus. Jo manymu, D.Trumpo ir jo pergalės baimė yra labiau pasąmoninė.
Amerikoje praeitą savaitę įvyko respublikonų susitaikymo su D.Trumpo pralaimėjimu procesas. Labai patyrę politikai stengėsi atsiriboti nuo D.Trumpo, – kalbai pašnekovas.
„Yra tikimybė, kad reitingai neatspindi jo situacijos, bet ta tikimybė nėra labai didelė. Amerikoje praeitą savaitę įvyko respublikonų susitaikymo su D.Trumpo pralaimėjimu procesas. Labai patyrę politikai stengėsi atsiriboti nuo D.Trumpo“, – kalbai pašnekovas.
Tuo metu L.Kojala pažymi, kad jei žiūrėtume tik į skaičius, apklausas, bendras visuomenės tendencijas, H.Clinton neabejotinai turi didelį pranašumą. Ji pirmauja beveik visose svyruojančiose valstijose, ji yra gerokai populiaresnė tarp mažumų, ypač ispanakalbių rinkėjų, kurie yra labai reikšmingas segmentas per pastaruosius rinkimus. Tačiau laukiantieji jos pergalės dar negali atsipūsti.
„Kita vertus, D.Trumpas jau ne kartą perrašė žaidimo taisykles. Mano manymu, yra du veiksniai, kurie mus verčia išlaikyti tam tikrą atsargumo lygį. Pirma, mes nežinome, koks iš tiesų yra D.Trumpo elektoratas, ir tai gali būti problema, jei jis yra menkai reprezentuojamas kai kuriose apklausose.
Sudėjus tai su ne visiškai motyvuotais H.Clinton rinkėjais, galėtume gauti tokią situaciją, kai prie balsadėžių ateis D.Trumpo rinkėjai, o H.Clinton rinkėjai galbūt patingės. Tuomet galutinis rezultatas galėtų būti toks, kad, nors H.Clinton turi daugiau rinkėjų, jie tiesiog nebalsuos ir pakeis tendencijas kai kuriose valstijose. Dar vienas veiksnys, kuris galėtų ką nors pakeisti, – naujos „WikiLeaks“ informacijos paviešinimas“, – sako L.Kojala.
