Susikivirčijęs su partijos lyderiais, respublikonų kandidatas prarado dalį populiarumo, ir ėmė laikytis disciplinos. Pirmadienio kalba jis taip pat sieks atsakyti į kritiką, kad jo ekonominiai siūlymai atneštų žalos didžiausiai pasaulio ekonomikai, ir kad stabilią jos būklę piešia pernelyg juodomis spalvomis.
Kadaise Amerikos ekonomikos centras, automobilių pramonės sostinė, Detroitas per pastarąjį dešimtmetį ėmė simbolizuoti, kas gali nutikti, kai gamyba ir darbo vietos iškeliamos kitur. Todėl programinei kalbai apie savo ekonomikos siūlymus D. Trumpas galėtų rasti deramą foną. Tačiau pats Detroitas jau kelerius metus sparčiai kyla iš griuvėsių, ir Amerikos ekonomika, valdant jo taip kritikuojamam Barackui Obamai, auga ir stiprėja.
Savaitgalį paskelbta, kad liepą darbo vietų sukurta dar ketvirtis milijono. Todėl dar garsiau skamba kaltinimai, kad ligšioliniai jo siūlymai gali reikšti žlugimą.
Prieš metus paskelbtas D. Trumpo planas visapusiškai mažinti mokesčius, pasak kritikų, būtų reiškęs dar didesnę skolą ir dar didesnį palankumą turtingiausiems.
Ant kortos šiandien pastatyta ne tik respublikonų kandidato ekonominė politika, bet ir kampanija apskritai. Praėjusią savaitę susipykęs su visais – nuo karo veteranų iki partijos lyderių, – ir sulaukęs staigaus populiarumo smukimo, D. Trumpas pamėgino atsisakyti to, kas jam daro daugiausia žalos – improvizacijų.
Pirmadienio D. Trumpo kalba, pasak patarėjų, turėtų atskleisti detales dėl mokesčių reformos, biurokratijos mažinimo, energetikos ir laisvosios prekybos.
Penktadienį jis paskelbė ir savo ekonomikos patarėjų komandą. Joje, kaip ir dera ekspertus niekinančiam kandidatui, nėra akademikų, kitaip negu ankstesnių kandidatų komandose, bet beveik visi – milijonieriai ir milijardieriai. Moterų irgi nėra, kaip ir užsienio politikos komandoje.
Jo varžovė, dėl D. Trumpo nuosmukio pirmąkart per kampaniją gali nebe gintis, bet pulti. Dabar jau visur H. Clinton pabrėžia, kad D. Trumpas, taip žadantis ginti amerikiečius, kaklaraiščius gamina Kinijoje, kostiumus – Meksikoje, baldus – Turkijoje, paveikslų rėmus – Indijoje. O jai, tikina, už įžeidinėjimus visad buvo svarbesnė eilinių amerikiečių ekonominė būklė.
„Turime pripažinti, kad dalis jo patrauklumo yra ksenofobija, rasizmas, neapykanta moterims, įžeidinėjimas. Turime tai pripažinti. Bet neišleiskime iš akių tikrojo skausmo, kurį jaučia amerikiečiai – nes ekonomika paliko juos už borto“, – teigė H. Clinton.
Ji paskelbė, kad savąją ekonominę programą pristatys taip pat Detroite, tik ketvirtadienį.
