Ši rinkėjų grupė nuosekliai traukiasi, tačiau per 2012-ųjų prezidento rinkimus vis dar sudarė beveik pusę visų balsavusių amerikiečių. Ją sudaro aukštojo išsilavinimo neturintys amerikiečiai, ypač – vyrai.
H.Clinton susiduria su didžiuliais sunkumais siekdama pritraukti tokius rinkėjus, o D.Trumpui jokių problemų nekyla – jo retorika populistinė, paprasta, patraukianti.
Negana to, neišsilavinę baltieji vyrai D.Trumpą remia kur kas gausiau nei respublikonų kandidatą Mittą Romney 2012 metų rinkimuose.
To D.Trumpui gali užtekti, kad rinkimuose mestų rimtą iššūkį H.Clinton. Jis netgi gali nugalėti – naujausios apklausos rodo, kad po respublikonų nacionalinio suvažiavimo milijardierius pagal populiarumą aplenkė demokratę.
Pirmadienį CNN užsakyta apklausa atskleidė, kad už D.Trumpą pasiruošę balsuoti net 66 proc. aukštojo mokslo nebaigusių baltaodžių amerikiečių. Už H.Clinton – tik 29 proc. šios rinkėjų grupės atstovų.
Neišsilavinę, prie darbininkų klasės priskiriami amerikiečiai per prezidento rinkimus tradiciškai balsuoja už Demokratų partijos kandidatą, tačiau šiemet prognozės iš esmės priešingos.
Mat D.Trumpo komandos siunčiama žinia, regis, puikiai tinka tokiems rinkėjams – jis pasisako prieš tarptautines prekybos sutartis, imigraciją, apdairiai nekalba apie socialinės gerovės saugiklių naikinimą.
Tad dabar jau neatmetama, kad milijardierius lapkritį gali nugalėti vadinamosiose svyruojančiose valstijose, kuriose gyvena daug baltųjų darbininkų ir kurios per pastaruosius rinkimus rinkdavosi demokratų kandidatą, – Virdžinijoje, Kolorade, Šiaurės Karolinoje, net Pensilvanijoje ir Ajovoje.
Žinoma, H.Clinton komanda, rinkimų kampanijai turinti kur kas daugiau lėšų nei D.Trumpas, greičiausiai sumažins atotrūkį šioje svarbioje rinkėjų grupėje.
Bet bus sunku – juk tendencija pasaulinė. Populistinės konservatyvios idėjos vis populiaresnės Jungtinėje Karalystėje, balsavusioje už pasitraukimą iš ES, Austrijoje, Prancūzijoje. Kažin ar Amerika taps išimtimi.
