Kai B.Obama 2008-aisiais buvo išrinktas 44-uoju JAV prezidentu, Vašingtonas, žinoma, daugiausia kalbėjo apie būsimus jo darbus ir pažadus. Tačiau svarstyta ir tai, ar naujajam Amerikos lyderiui bus leista pasilikti jo numylėtą telefoną „BlackBerry“.
Jau tada buvo aišku, kad kibernetinis šnipinėjimas bus išties opi problema, ir Slaptoji tarnyba skelbė susirūpinimą dėl galimų saugumo spragų.
Galiausiai B.Obama galėjo toliau naudotis savuoju „BlackBerry“, tiesa, prieš tai patvirtinus galybę taisyklių dėl saugumo.
Ir vis dėlto tada, prieš aštuonerius metus, niekas Amerikoje nekalbėjo apie galimybę, kad prezidentas gali pradėti kurstyti tarptautinius konfliktus naudodamasis būtent savo išmaniuoju telefonu. O dabar? Dabar tokia galimybė itin reali – ir kaltas D.Trumpas bei jo tviterio paskyra.
Apsieina be profesionalų patarimų
D.Trumpas nuo praėjusių metų liepos 27-osios dar nėra surengęs spaudos konferencijos. Bet per 162 dienas jis jau paskelbė daugiau nei 1,5 tūkst. pranešimų „Twitter“.
Prisiminkime B.Obamą ir laikotarpį tarp jo pergalės 2008-ųjų lapkritį ir inauguracijos kitų metų sausį – jis tuomet surengė net 18 spaudos konferencijų, per kurias kantriai ir išsamiai atsakinėjo į Baltuosiuose rūmuose dirbančių žurnalistų klausimus.
Tačiau svarbu ne vien tai. Per 58 dienas nuo pergalės prezidento rinkimuose D.Trumpas tviteryje sugebėjo ne sykį įžeisti kitų šalių lyderius ir pasaulines organizacijas, sukelti paniką finansų rinkoje, išsišaipyti iš JAV žvalgybos tarnybų.
Be to, dauguma D.Trumpo pasvarstymų „Twitter“ ne tik šiurkščiai netikslūs, bet ir akivaizdžiai nesuderinti su didesnę patirtį viešojoje diplomatijoje sukaupusiais profesionalais.
Pastarieji išrinktajam prezidentui tikrai pasakytų tą patį, ką ketvirtadienį parašė oficialioji Kinijos, kurią taip dažnai pliekia D.Trumpas, spauda – kad „laikas suprasti, jog diplomatija nėra vaikų žaidimai“. Taip rašė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Pasakytų, kad „Twitter“ nėra nei vidaus, nei užsienio politikos įrankis, kad improvizuotais, nenuspėjamais pasisakymais tik sukuriama daugybė nesusipratimų ir įtampų.
Įtampa santykiuose su Pekinu
Harvardo universiteto profesorė Pippa Norris teigia, kad „diplomatinis signalizavimas (kai tokiose platformose kaip socialiniai tinklai apsikeičiama neformalia informacija, – red.) yra subtilus menas. Reikia gerai apgalvoti, kokius tiksliai žodžius pasirinkti“.
„Bet koks nepatikrintas komentaras, paliktas nepasikonsultavus su Valstybės departamento profesionaliais diplomatais, gali tapti netinkamu signalu ir įnešti neaiškumo dėl Amerikos užsienio politikos. Taip gali būti destabilizuotas visas pasaulis“, – tvirtino P.Norris.
Ar tai jau vyksta? D.Trumpas būtent tviteryje agresyviai atsakė į Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno pareiškimą, esą Pchenjanas baigia kurti raketas, kurios galės smogti Amerikai.
„Taip nebus!“ – parašė išrinktasis JAV prezidentas ir nieko nelaukdamas supeikė Kiniją, kuri „nepadeda“ Vašingtonui sutramdyti Šiaurės Korėjos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas tiesiog pareiškė: „Tikimės, kad abi pusės susilaikys nuo pastabų ir veiksmų, kurie eskaluoja situaciją.“
P.Norris: „Diplomatinis signalizavimas yra subtilus menas. Reikia gerai apgalvoti, kokius tiksliai žodžius pasirinkti.“
O D.Trumpo santykiai su Kinija – nors jis dar nė neinauguruotas prezidentu – jau gana duobėti. Šiuo atveju dvišaliams ryšiams meškos paslaugą padarė milijardieriaus pačiulbėjimas tviteryje, kad jį telefonu su pergale rinkimuose pasveikino Taivano prezidentė.
Nuo 1979 metų JAV nepalaiko oficialių diplomatinių santykių su Taivanu, kurį Pekinas laiko Kinijos dalimi. Tad nenuostabu, kad Kinija į tokį akibrokštą reagavo „rimtu susirūpinimu“.
„Vienos Kinijos“ principą – oficialų Taivano laikymą Kinijos dalimi, o ne nepriklausoma šalimi – kinai laiko viena svarbiausių gerų Kinijos ir JAV santykių sąlygų.
Spaudos konferencija – sausio 11-ąją
„Be to, labai svarbu prisiminti faktą, kad D.Trumpas sako, jog jam nereikia kasdienių žvalgybininkų pranešimų, – rašo L.Bladesas. – O būtent šiuose pranešimuose jam gali būti paaiškinamos diplomatijos subtilybės. Ne, jis mano, kad nereikia žvalgybinės informacijos, nes jis – protingas žmogus.“
Šviežiame interviu būsimasis Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris atskleidė, kad D.Trumpas nė neketina reguliariai rengti spaudos konferencijų.
Tai kelia didelį nerimą, kadangi socialiniuose tinkluose, kad ir kokie jie kartais naudingi būtų, nėra mechanizmų, kurie priverstų politikus atsakyti už savo žodžius ar veiksmus.
„Tviteryje tu gali kitus užblokuoti, „nutildyti“, tiesiog ignoruoti bet kokius nepatogius klausimus ir komentarus. Socialiniuose tinkluose gali pasirinkti, kam ir kaip atsakyti.
O spaudos konferencijose, kuriose žurnalistai tave dažnai spaudžia papildomais klausimais ir nori tikslumo, spjaudytis melais ir propaganda yra kur kas sunkiau. Toks skaidrumas turėtų būti svarbus visiems“, – teigia L.Bladesas.
Antradienį D.Trumpas tviteryje – kur daugiau – paskelbė, kad jis pagaliau surengs oficialią spaudos konferenciją. Ji įvyks sausio 11-ąją, dieną po to, kai B.Obama pasakys savo atsisveikinimo kalbą Čikagoje.
Šiuo metu neįmanoma pasakyti, ko galima tikėtis, ypač kai D.Trumpo patarėjai drįsta pareikšti, kad „nėra tokio dalyko kaip faktai“. Tad išrinktasis prezidentas gali ir kartoti savo pasisakymus „Twitter“, ir neigti ką nors skelbęs – jis gali viską.
Profesorė P.Norris tiesiog tikisi, kad D.Trumpas parodys bent žiupsnį prezidentinės brandos – kad jis nesišaipys, nepyks, kad pasakys ką nors reikšminga.
