Vienas pagrindinių D.Trumpo kampanijos šūkių buvo „Amerika – pirmiausia“. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala sako, kad tokį principą užsienio politikoje jam pavyko įgyvendinti iš dalies.
Esą D.Trumpui buvo svarbu pademonstruoti, kad JAV neatsižvelgs į tarptautines organizacijas, jei jų kryptys ar pasiūlymai, jo požiūriu, nebus palankūs Jungtinėms Valstijoms.
Todėl šalis buvo išvesta iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos, JT Tautų mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), buvo suspenduota Jungtinių Valstijų narystė Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO).
Analitikas tyrimų centre „European Council on Foreign Relations“ Anthony Dworkinas mano, kad D.Trumpo užsienio politika buvo nenuosekli, itin suasmeninta ir labai vienašališka.
„Trumpas vykdė užsienio politiką pagal savo paties impulsus ir asmeninius santykius su kitas lyderiais, neatsižvelgdamas JAV į sąjungininkes ar platesnę tarptautinę sistemą, paremtą taisyklėmis ir institucijomis, kurias JAV tradiciškai rėmė“, – 15min sakė A.Dworkinas.
Analitiko teigimu, kadangi D.Trumpas atitolo nuo principų, kurių ilgą laiką laikėsi ankstesni JAV prezidentai, pasaulis suprato, jog „JAV nebegalima laikyti savaime suprantamomis“.
„Jei Trumpas atsitiko vieną kartą, gali atsitikti ir antrą“, – sakė jis.
Konfrontacija su Kinija – ilgam
L.Kojala mano, kad vienu ryškiausių D.Trumpo užsienio politikos palikimų galima laikyti jo konfrontacinį santykį su Kinija.
„Trumpui pradedant kadenciją buvo akivaizdu, kad santykiai bus komplikuoti. Šiandien, ko gero, abi didžiosios partijos – ne tik respublikonai su Trumpu priešakyje, bet ir demokratai – sutaria, kad Kinija yra ilgalaikė grėsmė ir ją reikia stabdyti įvairiais įmanomais būdais. Tai – palikimas, kuris tęsis ir toliau“, – 15min sakė politologas.
D.Trumpo administracija įvedė tarifus Kinijos importui. Tiesa, mokesčius sumoka ne Kinija, o amerikiečių importuotojai. Tačiau D.Trumpas teisus dėl vieno: beveik visi muitų pinigai kaip parama buvo skirti JAV ūkininkams.
Buvo pasirašytas tarpinis prekybos susitarimas, įpareigojantis Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų produktų, mainais sušvelninant muitus kiniškam importui. Vis dėlto svarbiausi klausimai liko neišspręsti.
D.Trumpo administracija aktyviai ragino sąjungininkes neleisti penktos kartos mobiliojo ryšio (5G) vystyme dalyvauti kinų kompanijoms, memorandumą su JAV pasirašė ir Lietuva.
Ši administracija skyrė sankcijų dėl Kinijos elgesio su musulmonų uigūrų mažuma, agresyvių veiksmų Pietų Kinijos jūroje. Be to, D.Trumpo valdymo metais sustiprėjo JAV parama Taivanui – de facto nepriklausomai, tačiau daugumos šalių nepripažįstamai valstybei, kurią Kinija žada susigrąžinti. Jei reikės – ir jėga.
Nugalėta „Islamo valstybė“
D.Trumpas kadencijos metu kelis kartus skelbė apie teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ sutriuškinimą. Išties: jo vadovavimo metais buvo išvaduotos džihadistų užimtos teritorijos Sirijoje ir Irake, nužudytas IS lyderis Abu Bakras al-Baghdadi.
A.Dworkinas sako, kad D.Trumpo politika kovoje su IS buvo Baracko Obamos administracijos politikos tąsa, o islamo istorijos profesorius Masačusetso universitete Brianas Glynas Williamsas „The Conversation“ pažymi, kad B.Obamos administracijos metais buvo išvaduota apie 50 proc. IS užimtos teritorijos.
„Dėl nuoseklios JAV ir kitų koalicijos partnerių politikos IS yra susilpnėjusi, tačiau manau, kad kampanija nėra užbaigta. IS gyvuoja kitokia forma, adaptuojasi regione“, – 15min teigė A.Dworkinas.
Skaičiuojama, kad Irake ir Sirijoje yra apie 10 tūkst. IS kovotojų. Be to, 2019-ųjų pabaigoje D.Trumpas išvedė dalį amerikiečių karių iš Šiaurės Sirijos, taip supykdydamas kurdus – svarbius sąjungininkus kovojant su džihadistais.
Pasak A.Dworkino, kitas žingsnis kovoje su IS – legitimių vyriausybių Irake ir Sirijoje kontrolės atkūrimas, reikalaujantis susitarimų ir dėl valdžios pilietinio karo nualintoje Sirijoje. „Panašu, kad Trumpas nėra į tai labai įsitraukęs“, – sakė analitikas.
Apgaulinga taika Vidurio Rytuose
D.Trumpas netruko įgyvendinti pažado perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir taip pripažinti šį miestą Izraelio sostine. Toks sprendimas sulaukė ES partnerių pasmerkimo ir palestiniečių, kurie dalį Jeruzalės norėtų matyti kaip savo ateities valstybės sostinę, pykčio. Pernai JAV pristatė taikos planą Vidurio Rytams, kurį palestiniečiai atmetė ir šiuo metu apskritai su D.Trumpo administracija nesikalba.
Šiemet, tarpininkaujant JAV, Izraelis sudarė istorinius susitarimus ir taip normalizavo santykius su Bahreinu, Sudanu ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE).
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius yra įsitikinęs, kad šie susitarimai nebūtų sudaryti be šimtaprocentinės D.Trumpo administracijos paramos Izraeliui. Esą kai kurių arabų šalių vadovai greičiausiai suprato, kad Jungtinės Valstijoms nebepasipriešins.
Anot E.Račiaus, JAV su tomis valstybėmis galėjo sudaryti slaptus susitarimus. Pavyzdžiui, pažadėti Bahreino vyriausybei, kad jei šalyje prasidėtų demokratizacijos siekis, Jungtinės Valstijos remtų dabartinį režimą.
„Bahreino režimui svarbiau išlikti pačiam nei demonstruoti, kad yra palestiniečių pusėje, bet iš to nieko negauti, išlikti pažeidžiamam“, – 15min sakė profesorius.
Pasak E.Račiaus, šie susitarimai – labai svarbūs, nes ligi šiol dauguma arabų valstybių laikėsi bent jau vieningos retorikos, kad reikia Izraelio ir palestiniečių konfliktą išspręsti taip, jog atsirastų nacionalinė palestiniečių valstybė.
„Dabar matome, kad arabų vienybė bent jau valstybių lygiu visiškai suaižėjo ir kalbėti apie palestiniečių valstybingumą nebėra prasmės“, – sakė jis.
E.Račius tikino, kad D.Trumpo negalima laikyti taikos Vidurio Rytuose nešėju, nes jis „palieka tokias žlugusias valstybes kaip Irakas ir Afganistanas likimo valiai“. Profesorius tvirtino, kad netrukus Afganistane kontrolę perims Talibanas, JAV ruošiantis iš šalies iki Kalėdų išvesti didžiąją dalį pajėgų.
„Tai – apgaulinga taika, kuri, labai tikėtina, po daug metų smurtinėmis formomis pasireikš pirmiausia prieš Izraelį, taip pat ir JAV“, – sakė jis.
Pirmasis prezidentas Šiaurės Korėjoje
2017-ųjų vasarą išaugo karo su Šiaurės Korėja rizika: tarpžemyninių raketų bandymus atliekanti diktatūra grasino smogti JAV bazei Guame, o D.Trumpas į bet kokią grėsmę žadėjo atsakyti „ugnimi ir įniršiu“.
2018-aisiais D.Trumpas Singapūre susitiko su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, kuriam pažadėjo saugumo garantijas mainais už branduolinių ginklų atsisakymą. Tačiau terminai įgyvendinti pažadus nebuvo numatyti, galiausiai nė viena pusė jų nesilaikė.
Nors D.Trumpas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusi Šiaurės Korėjos demilitarizuotoje zonoje, iš susitikimo su Kim Jong Unu 2019-aisiais Vietname jis išvyko anksčiau nei planuota. Paaiškėjo, kad Šiaurės Korėja norėjo visiško sankcijų Šiaurės Korėjai atšaukimo mainais į šalies branduolinį nusiginklavimą.
Šiaurės Korėja sustabdė balistinių raketų bandymus, tačiau tęsia branduolinių ginklų programą. 2020-ųjų spalį kariniame parade režimas pademonstravo naujas didžiules tarpžemynines balistines raketas. Analitikai įspėja: tai gali būt ženklas, kad kitąmet Šiaurės Korėja vėl imsis bandymų.
Paaštrinta transatlantinė įtampa
Pasak L.Kojalos, D.Trumpas „hiperbolizuoja bet kokį reiškinį ar tendenciją“, bet paprastai jų nesukuria. Tai galioja ir JAV santykiams su Europa, kurie D.Trumpo vadovavimo metais dažnai apibūdinami kaip įtempti. Tačiau, L.Kojalos teigimu, problemų būta ir anksčiau –D.Trumpas jas tik pagilino.
„Norėtųsi, kad tai pasitarnautų konsensusui, nes padidėjo išlaidos gynybai, visi supranta, kad be JAV NATO negalėtų funkcionuoti, o paties NATO tikrai reikia“, – 15min sakė L.Kojala.
Jo teigimu, problemos, jau anksčiau lėmusios šaltuką tarp Europos ir JAV, ilgalaikėje perspektyvoje gali virsti nepasitikėjimu: „Ir komplikuoti tai, kas plačiąja to žodžio prasme vadinama transatlantiniais santykiais.“
D.Trumpas NATO sąjungininkes Europoje gerokai išgąsdino 2018-ųjų Aljanso viršūnių susitikime neišreiškęs paramos 5-ąjam straipsniui, kuriuo sąjungininkės įsipareigoja ginti vienos kitas užpuolimo atveju. Baltųjų rūmų vadovas ne kartą kritikavo Aljanso nares nesilaikant įsipareigojimo gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujausi duomenys rodo, kad šį įsipareigojimą be JAV įgyvendino dar devynios šalys, įskaitant Lietuvą. 2017 metais šis skaičius siekė 6.
Tačiau L.Kojala sako, kad nuopelnus D.Trumpui už augančias NATO šalių išlaidas gynybai galima priskirti tik iš dalies. Dar 2014 metais NATO šalys pasirašė susitarimą dėl 2 proc. BVP gynybai skyrimo, biudžetų augimą lėmė tais pačiais metais įvykdyta Krymo aneksija, Rusijos agresija Rytų Ukrainoje.
„Amerikiečiai jau buvo šios temos variklis, sakė, kad europiečiai nepakankamai dėmesio skiria gynybai, bet tą darė šiek tiek kitaip. Tiesmuka Trumpo retorika galėjo prisidėti prie to, kad kai kurios valstybės išlaidas gynybai didino šiek tiek sparčiau. Tačiau pasverti, kur įtaką padarė Trumpas, o kur kiti geopolitiniai reiškiniai – sudėtinga“, – 15min teigė jis.
„Maksimalus spaudimas“ Iranui
2018 metais D.Trumpas paskelbė pasitraukiantis iš Baracko Obamos administracijos ir Teherano 2015-ųjų branduolinio susitarimo – Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA), taip sugrąžindamas Iranui sankcijas. Tačiau signatarės Europoje prie D.Trumpo neprisijungė ir tikino esančios toliau įsipareigojusios susitarimui.
Pasak L.Kojalos, atšaukimo buvo galima tikėtis, nes JCPOA neturėjo didelio palaikymo ir B.Obamos valdymo metais, susitarimas buvo sudarytas prezidento, kaip vykdomosios valdžios atstovo, sprendimu, bet neratifikuotas Senate.
2020-ųjų pradžioje kilo nerimas dėl galimo karinio konflikto, kai JAV pajėgos Irake nukovė įtakingą iraniečių generolą Qasemą Soleimani. Iranas atsakė raketomis smogdamas amerikiečių bazei Irake: dėl smūgių daugiau nei šimtas amerikiečių karių patyrė smegenų sužeidimus.
A.Dworkinas sako, kad D.Trumpo „maksimalaus spaudimo“ Teheranui kampanija tikrai pablogino ekonominę situaciją Irane, tačiau neprisidėjo prie regiono stabilumo ir atitolino JAV nuo tikslo – nusiginklavusio Irano.
JAV pasitraukus iš JCPOA, Iranas kelis kartus padidino prisodrinto urano, reikalingo branduolinių ginklų gamybai, atsargas. Tačiau, tikina A.Dworkinas, perrinkus D.Trumpą įmanomas naujas susitarimas, nes abi pusės, nors ir nenori daryti nuolaidų, yra juo suinteresuotos.
„Dvi užsienio politikos Rusijai“
D.Trumpo kadencija prasidėjo kaltinimais, kad jo komanda susimokė su Rusija, pastaroji kišosi į JAV prezidento rinkimus, kad padėtų dabartiniam šalies vadovui pasiekti pergalę. Atlikus tyrimą nebuvo rasta pakankamai įrodymų, kad būtų galima iškelti kaltinimus dėl D.Trumpo štabo sąmokslo su Maskva. Vis dėlto specialusis tyrėjas Robertas Muelleris pabrėžė, kad prezidentas nėra ir visiškai išteisintas.
Pasak A.Dworkino, atrodo, kad vadovaujant D.Trumpui JAV vykdė dvi užsienio politikas Rusijos atžvilgiu.
„Viena vertus, administracija išlaikė gana griežtą politiką teikdama karinę paramą šalims, kurioms Rusija kelia grėsmę, skirdama naujas sankcijas. Tai atspindi platų suvokimą Vašingtone, kad Rusija – strateginė varžovė, o jos įtaka turi būti suvaldyta“, – 15min sakė analitikas.
D.Trumpo vadovavimo metais pritarta su Rusija kariaujančiai Ukrainai parduoti letalinę ginkluotę, planuojama dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių dislokuoti buvusiose Rytų bloko valstybėse. D.Trumpo administracija išplėtė sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesime dalyvaujančioms kompanijoms, sugriežtino sankcijas Rusijai dėl kišimosi į rinkimus, cheminio ginklo panaudojimo Jungtinėje Karalystėje ir kitų veiksmų.
Kita vertus, pastebi A.Dworkinas, D.Trumpas gerai sutaria su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o 2018-ųjų susitikimo Helsinkyje metu viešai suabejojo JAV žvalgybos išvadomis dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.
„Kad ir koks bus rinkimų rezultatas, JAV įstatymų leidėjai ir toliau bus skeptiški Rusijos atžvilgiu. Jei Trumpas bus perrinktas, jo asmeninė diplomatija su Putinu galėtų net sustiprėti, pavyzdžiui, būtų siekiama Rusiją sugrąžinti į Didžiojo aštuoneto formatą“, – sakė analitikas.
