Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau pabrėžė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
Jis taip pat ragino Vakarus greičiau tiekti ginklus Ukrainai, nes Donbaso regione kariniai veiksmai, kaip sakė ministras, primins Antrąjį pasaulinį karą.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau buvo sakęs, kad tikėtina, jog intensyvų puolimą Rusija Donbaso regione pradės balandžio viduryje, o šiuo metu Kremlius intensyviai tam ruošiasi. Skelbta, kad Rusija paslapčia mobilizuoja karius ir tikisi, kad turės didesnę karių persvarą prieš Ukrainą.
Kaip rašo BBC, Donbase Ukraina jau yra dislokavusi savo geriausius karius, iš regiono evakuojami civiliai, kurie raginami kaip įmanoma greičiau palikti į Rusijos karių akiratį patekusias sritis.
Kuo svarbus Donbasas
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalba apie Donbasą, omenyje jis turi du didelius Rytų Ukrainos regionus – Luhanską ir Donecką – kurie, kaip rašo BBC, driekiasi nuo Mariupolio miesto Ukrainos pietuose iki pat šiaurinės šalies sienos.
NATO mano, kad atakuodamos Donbaso regioną, kuris apima ir apsuptą Mariupolį, Rusijos pajėgos tikisi atverti užimtų teritorijų sausumos koridorių ties Ukrainos pasieniu.
Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo pradžios Rusija tikina, kad perėmė 93 proc. Luhansko srities ir 54 proc. Donecko srities kontrolės, rašo BBC. Bet kuriuo atveju, Kremliui dar toli iki to, kad galutinai užimtų šiuos Ukrainos regionus. Tačiau, net jei juos Rusijos kariuomenė ir užimtų, šias teritorijas reikėtų ir išlaikyti, o jos yra labai didelės.
Kai V.Putinas pradėjo karą, du trečdaliai rytinių Ukrainos regionų buvo Ukrainos rankose. Likusią dalį valdė separatistai, kurie per prieš aštuonerius metus prasidėjusį karą sukūrė Rusijos remiamas pseudorespublikas, kurias karo išvakarėse Kremlius pripažino nepriklausomomis nuo Ukrainos.
Kremliaus vadovas ne kartą pasauliui melavo, kad Ukraina šiose srityse, kurias valdė separatistai, vykdo genocidą. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo pradėtas neteisėtas Kremliaus karas prie Ukrainą.
BBC rašo, kad jei Rusijai pavyktų perimti du didžiuosius Donbaso regionus, tai Kremlius galėtų pateikti kaip laimėjimą. V.Putinui beliktų galutinai aneksuoti visą Donbasą, kaip jis tai padarė 2014 metais su Krymu.
Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija tai tikisi padaryti iki gegužės 9-ąją Kremliaus režimo minimos Pergalės dienos, kai Rusija švenčia pergalę prieš nacistinę Vokietiją.
Rusijos strategija
Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos kariuomenę Donbase judėdamos iš šiaurės, rytų ir pietų.
„Tai didelė teritorija, kurią reikia kontroliuoti, ir manau, kad neturėtume nuvertinti šio regiono geografinio sudėtingumo“, – akcentuoja Londono karališkojo koledžo profesorė Tracey German.
Rusijos kariams nepavyko užimti strategiškai svarbaus Ukrainos miesto Charkivo, tačiau jie galiausiai perėmė Iziumo kontrolę. Kaip rašo BBC, tai svarbus miestas, esantis toliau nuo pagrindinio greitkelio, vedančio į separatistų kontroliuojamas Rytų Ukrainos teritorijas.
„Jei pažvelgtumėte į tai, ką jie daro aplink Iziumą, pamatytumėte, kad jie keliauja greitkelių linijomis. Tai logiška atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį savo įrangos jie gabena keliais ir geležinkeliais“, – apie Rusijos kariuomenės judėjimą regione kalba T.German.
BBC rašo, kad Rusijos kariuomenė ne tik bando kontroliuoti tiekimo keliu linijas, bet ir bando blokuoti Ukrainos prieigą prie geležinkelio linijų. Geležinkelis yra efektyviausias Ukrainos karių ir sunkiosios ginkluotės transportavimo būdas. Be to, nuo karo bėgantiems ukrainiečių civiliams tai yra greičiausias kelias išvykti iš pavojingų teritorijų.
Kontroliuodama dalį geležinkelių tinklo, Rusijos kariuomenė taip pat galėtų tokiu būdu greitai perkelti savo karius.
Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamame Luhanske gyvenimas šiuo metu gana ramus, nors separatistų valdžia kaltina Ukrainos pajėgas apšaudant gyvenamuosius namus ir žudant civilius gyventojus, pasakoja BBC.
Viena Luhansko gyventoja, dėl saugumo nenorėjusi atskleisti savo tapatybės, BBC sakė, kad šiuo metu mieste mato daug Rusijos karinių šarvuočių, o pačiame mieste tvyro baimės ir atsargumo atmosfera.
„Man baisu – tiesiog baisu“, – atviravo ji.
Moteris pasakojo, kad kariniams veiksmams tinkamo amžiaus vyrai privalėjo stoti į vietinius dalinius, o tie, kurie vengė šaukimo, pradėjo slapstytis. Ji sako, kad vyrai tiesiog gaudomi gatvėse ir mobilizuojami.
„Parduotuvėse, mieste, gatvėse nėra vyrų“, – sako BBC pašnekovė ir priduria, kad visos vietos įmonės, kuriose daugumą darbuotojų sudarė vyrai, yra uždarytos.
Ukrainos pajėgumai
BBC rašo, kad šiuo metu sunku pasakyti, koks yra tikrasis Ukrainos kariuomenės pajėgumas, bet neabejojama, kad dabar ir artimiausiu metu Ukrainos pajėgų skaičių padidins savanoriai.
Daugiau nei mėnesį trunkantis karas pareikalavo daug Rusijos kariuomenės nuostolių. Manoma, kad ir Kremliaus karių kovos dvasia yra menka – bent jau taip ilgą laiką skelbia Ukrainos karinės pajėgos.
Rusijos prezidento V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį duodamas interviu Vakarų žiniasklaidai pripažino, kad Maskvos pajėgos patyrė didelių nuostolių Ukrainoje.
Duodamas interviu britų televizijai „Sky News“ D.Peskovas buvo paklaustas, ar tiesa, kad Rusija per jau ilgiau kaip mėnesį vykstančią kampaniją Ukrainoje prarado kelis tūkstančius karių. Kremliaus atstovas atsakė: „Taip, patyrėme reikšmingų nuostolių; tai mums didžiulė tragedija.“
Okupantų karinius dalinius sudaro kariai, surinkti iš separatistinių rajonų, taip pat iš įvairių Rusijos kariuomenės dalinių. Buvo pasirodę pranešimų, kad prie Rusijos kariuomenės prisidėję kariai iš separatistinių pseudorespublikų skundžiasi sąlygomis, patys Rusijos kariai nenori kovoti, bet yra priversti, nes už jų rikiuojasi „kadyrovcai“ – Čečėnijos kovotojai – kurie žengia iš paskos ir šaudo į tuos, kurie nepaklūsta karinės vadovybės įsakymams.
„Pagrindinis ukrainiečių tikslas – padaryti kuo didesnių nuostolių Rusijos kariuomenei. O patys ukrainiečiai naudoja asimetrinę taktiką, kad išvengtų didelių mūšių“, – sako BBC cituojamas karo specialistas Konradas Muzyka.
