A.Zacharčenka apie tai paskelbė per Donecko separatistų vadeivų susitikimą.
„Manome, kad Ukrainos valstybė tokia forma, kokia buvo, neatkuriama. Mes, buvusios Ukrainos regionų, išskyrus Krymą, atstovai, pareiškiame apie naujos valstybės, kuri yra Ukrainos įpėdinė, įkūrimą.
Mes sutariame, kad naujoji valstybė vadinsis Malorusija, nes pats pavadinimas „Ukraina“ save diskreditavo“, – žurnalistams sakė A.Zacharčenka.
Jis pridėjo, kad naujojo darinio – Malorusijos – vėliava bus Bogdano Chmelnickio vėliava. B.Chmelnickis XVII a. buvo Ukrainos kazokų etmonas ir vadovavo sukilimui prieš Abiejų Tautų Respubliką.
„Tokį sprendimą priėmėme, nes Donecko liaudies respublika kartu su Luhansko liaudies respublika yra vienintelės Ukrainos teritorijos, neskaičiuojant Krymo, kur veikia teisėta valdžia“, – teigė A.Zacharčenka.
Jis taip pat pasiūlė trejiems metams paskelbti nepaprastąją padėtį, „kad būtų išvengta chaoso“.
A.Zacharčenka: „Sprendimas brendo ilgai, bet viskam savas laikas, ir štai šiandien siūlome sprendimą, kuris sustabdytų karą.“
„Šį laikotarpį būtų uždraustos visos partijos, o tuo pat metu būtų pradėtas tyrimas – padedant tarptautinei bendruomenei – dėl nusikaltimų Odesoje, Maidane, Donecko baseine. Sprendimas brendo ilgai, bet viskam savas laikas, ir štai šiandien siūlome sprendimą, kuris sustabdytų karą“, – aiškino Donecko separatistų lyderis.
Pasak A.Zacharčenkos, Mažosios Rusijos – federalinės valstybės – sostinė būtų Doneckas. Kijevas tokio statuso netektų, tačiau liktų istorinis ir kultūrinis naujojo darinio židinys.
„Mes siūlome naują planą – šalies reintegracijos planą. Ne taip seniai mes pradėjome valstybinę programą dėl Donbaso liaudies suvienijimo; mes siūlome visiems Ukrainos gyventojams išėjimą iš karo iš naujo įsteigiant šalį, tai – taiki išeitis.
Bet čia yra kelios sąlygos: tai turi palaikyti patys Ukrainos gyventojai. Mes jau surengėme konsultacijas su regiono valdžios ir verslo atstovais. Tai – pirmas ir paskutinis mūsų pasiūlymas“, – pareiškė jis.
Donecko separatistai paskelbė ir įsivaizduojamo darinio vėliavą, taip pat žemėlapių. Juose – visa dabartinės Ukrainos teritorija, išskyrus Krymą, kurį 2014 metais aneksavo Rusija.
A.Zacharčenkos nuomone, valdžia Kijeve yra neteisėta ir negali sustabdyti karo. Jis pažymėjo, kad situacija Rytų Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, užsimezgė „toks mazgas, kurio perkirsti jau negalima“.
Ką sugalvojo Maskva?
Be jokios abejonės, tokias A.Zacharčenkos mintis būtų galima laikyti kliedesiais, jei ne faktas, kad greičiausiai daugelis separatistų manevrų yra iš anksto palaiminami Maskvoje.
Antai rusui žurnalistui Leonidui Ragozinui neaišku, ar A.Zacharčenka turi omenyje Donecko ir Luhansko liaudies respublikų susijungimą.
„Spėju, kad toks žingsnis susijęs su Rusijos planais palengvinti rusiškų pasų išdavimo Ukrainos piliečiams procedūrą“, – tviteryje rašo žurnalistas.
Įdomu, kad Luhansko separatistai kelios valandos po A.Zacharčenkos pareiškimo nieko nežinantys apie Donecko separatistų iniciatyvą.
XV–XVI amžiais Mažąja Rusija buvo įvardijamos rytų slavų žemės, valdomos lenkų ir lietuvių. Didžiąja – valdomos Maskvos.
L.Ragozinas priminė, kad anksčiau Rytų Ukrainoje įsitvirtinę separatistai kalbėjo apie Novorusiją, o dabar pasirinkimas kalbėti apie Mažąją Rusiją keistas, nes istorinė Malorusija buvo visai kitur – ne Donbase.
XV–XVI amžiais Mažąja Rusija buvo įvardijamos rytų slavų žemės, valdomos lenkų ir lietuvių. Didžiąja – valdomos Maskvos.
Todėl Mažoji Rusija anuomet apėmė šiaurinę dabartinės Ukrainos dalį (kurioje separatistų nėra) ir beveik visą dabartinės Baltarusijos teritoriją. Lietuviškoje istoriografijoje šiam etnosui įvardyti buvo pasiūlytas terminas rusėnai.
B.Chmelnickio kazokai sukilo 1648 metais ir sukūrė de facto nepriklausomą Kazokų etmonatą. Jo gyventojai savo teritoriją vadino Mažąja Rusija.
Šiuo atveju svarbu tai, kad etmonatą jau 1654 metais savo globon perėmė Rusija, ir nuo to laiko Rusijos caras titulavosi „visos Didžiosios ir Mažosios Rusijos“ valdovu. Mažosios Rusijos terminas tapo grynai politiniu.
XIX a. tam pačiam regionui įvardyti atgimė ir kitas terminas – Ukraina. Abu terminai kuris laikas buvo vartojami kaip sinonimai, nors „Ukraina“ buvo laikomas poetiškesniu ir susijusiu su nacionaliniu ukrainiečių atgimimu.
Tarasas Ševčenka savo kūryboje buvo linkęs rašyti apie Ukrainą, o dienoraščiuose – apie Mažąją Rusiją.
Nesikerta su Minsko susitarimais?
Jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių žuvo per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose, prasidėjusį 2014 metų balandį, po Kijeve anksčiau tais metais įvykusios Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Vakarų šalys ir Kijevas kaltina Maskvą sukursčius šį konfliktą ir aktyviai remiant separatistus, nors Rusija šiuos kaltinimus atkakliai neigia.
2015 metais Ukraina pasirašė su separatistais vadinamuosius Minsko taikos susitarimus, numatančius paliaubas ir laipsnišką maištingųjų teritorijų grąžinimą Kijevo vyriausybės kontrolei, užtikrinant tam tikrą jų autonomiją. Šie susitarimai niekada nebuvo visiškai įgyvendinti.
Aleksandras Timofejevas: „Išnyksta Ukraina. Minsko susitarimuose nėra apibrėžimo, kaip ir kas turi vadinti – ten kalbama apie teritorinį vientisumą, suverenumą.“
A.Zacharčenka nurodė, kad separatistai įkūrė komitetą, parengsiantį naujosios „valstybės“ konstituciją.
„Mūsų pasiūlymas neprieštarauja Minsko susitarimams. Kaip tik tai, kas numatyta Minsko pakte, bus įgyvendinta mūsų pasiūlymais – tai ir yra Minsko susitarimų išpildymas“, – žurnalistams sakė Donecko liaudies respublikos premjero pavaduotojas Aleksandras Timofejevas.
„Išnyksta Ukraina, – pridūrė jis. – Minsko susitarimuose nėra apibrėžimo, kaip ir kas turi vadinti – ten kalbama apie teritorinį vientisumą, suverenumą.
Taigi, mes paskelbėme Malorusijos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Todėl Minskui mes neprieštaraujame.“
„Jeigu mūsų neišgirs taikiu būdu, eisime kariniu keliu“, – perspėjo A.Timofejevas.
Ukraina kreipėsi į ESBO
Reaguodamas į šiuos pareiškimus Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad separatistų kontroliuojamose teritorijose, kaip ir Rusijos atplėštame Kryme, bus grąžinta Kijevo kontrolė.
„Projektas „Novorosija“ bus palaidotas. Ukraina atkurs suverenumą Donbase ir Kryme“, – sakoma prezidento atstovo spaudai Sviatoslavo Ceholkos pranešime, turint omenyje Kremliaus vartojamą alternatyvų Rytų Ukrainos pavadinimą.
Pats P.Porošenka, kuris šiuo metu vieši Gruzijoje, per spaudos konferenciją pasakė: „Zacharčenka yra ne politinė figūra, o lėlė, kuri transliuoja Kremliaus žinutes.“
Ukrainos atstovai Minsko susitarimų įgyvendinimą prižiūrinčioje Trišalėje kontaktinėje grupėje paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinio Martino Sajdiko sureaguoti į naujausią separatistų akibrokštą.
„Reaguojame į A.Zacharčenkos pareiškimą, ir rytoj nuo to prasidės Kontaktinės grupės posėdis. Vertiname, viską dėliojame į vietas, kreipiamės į ESBO, kad ESBO padarytų oficialų pareiškimą, kaip ESBO atstovas Sajdikas“, – Kijeve žurnalistams sakė Ukrainos atstovas Jevhenas Marčukas.
Ar palaimino Kremlius?
Apžvalgininkams Kijeve ir Maskvoje šiuo metu labai įdomu, ar apie tokį A.Zacharčenkos ėjimą ką nors žinojo Kremlius ir ar Rusija kaip nors vertina tokį Donecko separatistų vadeivos žingsnį?
A.Česnakovas: „Projektas labiau literatūrinis, o ne politinis. Triukšmo jie kelia daug, tačiau po mėnesio apie Malorusiją pamirš visi – ir patys idėjos autoriai.“
Atrodo, kad Mažosios Rusijos paskelbimo idėja buvo paties A.Zacharčenkos. Du šaltiniai Rusijos prezidento administracijoje RBC.ru patvirtino, kad Kremlius apie iniciatyvą nieko nežinojo.
Neinformuotas buvo ir už Kremliaus politiką Ukrainos atžvilgiu atsakingas Vladimiro Putino patarėjas Vladislavas Surkovas.
„Iniciatyva 100 proc. ne Surkovo“, – tikino vienas šaltinis, o kitas pridūrė: „Administracija apie tai nieko nežinojo. Tai yra asmeninė Zacharčenkos ir jo palydos iniciatyva.“
Su V.Surkovu artimai susijęs buvęs Kremliaus tarnautojas Aleksejus Česnakovas RBC.ru pripažino, esą apie Mažosios Rusijos pastaraisiais metais daug rašė su Donecko liaudies vadovybę susiję „rašytojai ir tinklaraštininkai“. Tačiau net jie patys idėją laiko „tuštoka“.
„Su tikra politika Mažosios Rusijos iniciatyva neturi nieko bendro. Projektas labiau literatūrinis, o ne politinis. Triukšmo jie kelia daug, tačiau po mėnesio apie Malorusiją pamirš visi – ir patys idėjos autoriai“, – teigė A.Česnakovas.
Negana to, jei Donecko separatistai tikėjosi sulaukti paramos Rusijos Valstybės Dūmoje, taip neatsitiko. Rusijos parlamento žemųjų rūmų atstovai leido suprasti, kad iniciatyva prieštarauja Minsko susitarimams.
