87,5 mln. eurų įsipareigojimas dėl naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos buvo duotas Černobylio katastrofos, dėl kurios aukų skaičiaus ginčijamasi iki šiol, metinių išvakarėse.
Ukrainai vis tiek teks surasti papildomus 15 mln. eurų tai požeminei saugyklai, kad ji galėtų iki metų pabaigos pradėti saugiai saugoti pavojingas medžiagas.
„Tai svarbus projektas pasauliui, kaip ir, žinoma, Ukrainai bei ukrainiečiams“, – sakė projektui vadovaujančio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vadovas Suma Chakrabarti.
Trys iš keturių Černobylio reaktorių po 1986 metų balandžio 26-ąją įvykusios katastrofos veikė ir naudojo branduolinį kurą toliau – dar 16 metų.
Papildomi 200 tonų urano lieka ketvirtame, sprogusiame reaktoriuje, todėl nuogąstaujama, kad gali būti tolesnių radioaktyvių medžiagų nutekėjimų, jei sugriūtų jau senstanti jį dengianti betoninė struktūra.
2010 metais buvo pradėti darbai dėl naujo 25 tūkst. tonų plieninio apsauginio barjero, kuris iki kitų metų turi apjuosti dabartinį sarkofagą.
Lėšos tam kupolui, kuris kainuoja daugiau kaip 2,1 mlrd. eurų, daugiausia surinktos, tačiau lieka neaišku, kas mokės už jo priežiūrą ir eksploatavimą.
Praėjus trims dešimtmečiams po tragedijos, kurią sovietų valdžia bandė nuslėpti ištisas savaites, nuo radiacijos mirusių žmonių skaičius vis dar kelia smarkius ginčus.
2005 metais paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad „iki 4 tūkst. žmonių“ Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje galiausiai galėjo mirti nuo Černobylio padarinių.
Kitais metais aplinkosaugininkų grupė „Greenpeace“ tą skaičių pavadino smarkiai sumažintu ir nurodė, kad dėl spinduliuotės jau mirė 100 tūkst. žmonių.
JT mokslinis komitetas atominės spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) oficialiai pripažino maždaug 30 mirties atvejų tarp tų, kurie buvo skubiai nusiųsti likviduoti padarinių pirmosiomis dienomis po katastrofos.
