Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius teigia, jog S.Cichanouskaja – simbolinis protestų veidas, turintis nedaug galimybių pakeisti esamą situaciją, o padėtis Baltarusijoje yra pasiekusi stagnaciją. Pasak eksperto, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, Baltarusijos pilietinei visuomenei, A.Lukašenkai arba išorės veikėjams – Vakarams ar Rusijai – teks žengti lemiamą žingsnį, galintį pakeisti įvykių eigą.
Baltarusija gyvena didele nežinomybe
Praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai, kurių metu buvo pranešta apie didelio masto pažeidimus bei rezultatų klastojimą, o rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas ilgametis šalies vadovas A.Lukašenka. Baltarusijos visuomenė, nesutikusi pripažinti A.Lukašenkos pergalės ir susitaikyti su rinkimų klastojimu, išėjo protestuoti į gatves. Pasak dr. Lauryno Jonavičiaus, tai nieko nenustebino – po 2006, 2010, 2015 metų rinkimų baltarusiai taip pat ėjo į gatves, tik mažesniu mastu. Rinkimų klastojimas Baltarusijoje ilgą laiką buvo įprastas dalykas, kurį visuomenė daugiau ar mažiau žinojo ir pripažino.
Tačiau anot eksperto, praėję rinkimai buvo netikėti visų pirmiausia pačiam režimui, o gal net ir tiems, kurie protestavo – niekas nesitikėjo, kad protestai pasieks tokį mastą ir truks taip ilgai – protestai trunka jau beveik 6 mėnesius ir kol kas neatrodo, kad artimiausiu metu pasibaigtų. Šiuo metu dalyvaujančiųjų protestuose kiekis sumažėjo – VU TSPMI dėstytojo teigimu, valdžia atsilaikė, nes prievarta ir smurtu daliai žmonių išmušė norą eiti į gatves.
Visgi, didžiausia rinkimų klastojimo pasekmė yra ta, kad Lukašenka negali tikėtis grįžti prie įprasto valdymo ir elgesio, kaip po visų kitų ankstesnių rinkimų. „Savo nesiskaitymu su žmonėmis, atviru tyčiojimusi iš Baltarusijos tautos, A.Lukašenka visiškai neteko legitimumo. Tai, kad Lukašenka vis dar laikosi valdžioje nulemta jo vis dar išlaikomo jėgos kontrolės monopolio, bei išorinių veiksnių – Rusijos palaikymo ir Vakarų neveiksnumo. Vakaruose visi šią situaciją smerkia, apgailestauja, tačiau problema ta, kad instrumentų ir politinės valios priimti realius sprendimus – nėra“, – sako VU TSPMI dėstytojas.
Pasak L.Jonavičiaus, Baltarusija gyvena labai didele nežinomybe, dideliu nusivylimu, Lukašenkos delegitimizavimo nuotaikomis, tačiau pats A.Lukašenka, išlaikydamas jėgos monopolį, nežada trauktis. „Baltarusijos visuomenė mato, kad taikus protestas per pusmetį valdžios nenuvertė, todėl susiduriama su dilema – ar toliau taikiai protestuoti ir žiūrėti, kaip A.Lukašenka ir toliau išlaiko valdžią su prievartos kontrole, ar imtis radikalesnių veiksmų ir bandyti pasukti įvykių raidą su naudinga linkme“, – teigia ekspertas.
Politinė situacija labai smarkiai veikia Baltarusijos ekonomiką.
Visgi, susiklosčiusioje situacijoje susiduriama su itin daug nežinomųjų – neaiški galima Rusijos reakcija, nelabai aišku ką daryti Lukašenkai, visuomenei ar Vakarams – šiuo metu laukiama, kas žengs pirmą žingsnį, o tai sukuria stagnaciją. „Politinė situacija labai smarkiai veikia Baltarusijos ekonomiką, šalis turi vis mažiau apyvartinių lėšų, todėl vis sunkiau palaikyti ekonomikos gyvybingumą. Žmonės netenka darbų, rublio kursas krenta ir tai gali turėti įvairių pasekmių. Tai gali tapti dar vienu katalizatoriumi tolesniems visuomenės veiksmams, keisti protesto formą“, – teigia L.Jonavičius.
Lietuvos parama Baltarusijai negelbėja
Ekspertai ir politikai vieningai sutinka – Baltarusijos klausimas Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje seniai yra prioritetinis ir nepanašu, kad artimiausiu metu iš jo dings – ne tik dėl Astravo atominės elektrinės uždarymo, tačiau ir dėl susidariusios politinės situacijos. Viešojoje erdvėje Lietuva neretai įvardijama regiono lydere Baltarusijos klausimu, tačiau Lauryno Jonavičiaus teigimu, tai nėra paprastai apibrėžiama ir nustatoma sąvoka. Pasak VU TSPMI dėstytojo, lyderystės klausimas – politinis, reikalaujantis papildomų atsakymų į tai, ar Lietuva šiuo klausimu jaučiasi lydere ir ar ją lydere pripažįsta kiti veikėjai Vakaruose.
„Apibrėžkime, kas yra lyderystė. Dažnai Lietuvos lyderystė tarptautinėje erdvėje pasireiškia garsiu klausimų kėlimu. Tačiau reikėtų būti objektyviems – pasaulio dėmesys į Baltarusiją nukrypo ne todėl, kad Lietuva padarė kažką ypatingo, o todėl, kad A.Lukašenkos veiksmai buvo tikrai neįtikėtini, taip pat ir dėl netikėtos Baltarusijos visuomenės reakcijos. Taip, Lietuva tapo dėmesio atkreipėja Baltarusijos klausimu. Tačiau lyderis yra tas, kuris daro pokyčius, o ne tas, kuris sako, kad reikia kažką daryti.
Galimybių ir pajėgumų daryti pokyčius Lietuva neturi.
Galimybių ir pajėgumų daryti pokyčius Lietuva neturi. Mes turime daug didesnį sankcijų sąrašą, daug griežčiau kalbame. Ar tai keičia situaciją Baltarusijoje? Tiesa ta, kad tikslų, kuriuos deklaruojame, pasiekti kol kas neįmanoma. Derėtų pridurti, kad Lenkija taip pat daro labai daug, o kadangi jų pajėgumai yra didesni, absoliučiais terminais matuojant, Lenkija yra gali būti vertinama bent jau kaip ne mažesnė lyderė“, – sako L.Jonavičius. Tai, kad Lietuva veikia ir kalba daug ir aktyviai, yra logiška ir svarbu. Bet ar tai reiškia, kad Lietuva yra lyderė, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Reikėtų bent ES valstybių sprendimų priėmėjus apklausti, kad būtų galima žinoti, ar jie laiko Lietuvą lydere.
Vakarai – be rimtų poveikio instrumentų ir vieningos politinės valios
Mažėjant protestų mastui, neretai kyla klausimų, ar Baltarusijos problemos vis dar aktualios ir tarptautinei bendruomenei, svarstoma, ar tarptautinė bendruomenė neturėtų imtis daugiau veiksmų, siekiant pažaboti Lukašenkos režimą. Pasak L.Jonavičiaus, Vakarai galėtų ekonomiškai stipriau remti pilietinę visuomenę, padėti jai organizuotis, bandyti „perjungti“ Baltarusijos ekonomiką, tačiau Lukašenka vis dar turi kontrolę ir neleis visuomenei organizuotis.
„Bet kas, ką darys Vakarai, sulauks atsako iš Rusijos, todėl pradeda veikti ne tik vidaus politika, tačiau ir geopolitika. Rusams Lukašenka nereikalingas, jiems svarbu išlaikyti geopolitinę strateginę Baltarusijos kontrolę ir neleisti suartėti su ES, neleisti perorientuoti prekybos. Rusijoje yra žmonių, daug investavusių į Baltarusijos ekonomiką ir nenorinčių prarasti to, ką jie susikūrė formaliai ar korupciniais ryšiais . Vakarai taip pat laukia, ką darys Rusija.
Kartu nenorima gyventi nuolatiniame konflikte su Rusija, todėl sutinkama kažką aukoti siekiant to, kad Rusija nurimtų. Vakarai gali nustoti pirkti baltarusiškus naftos produktus ar kalio trąšas, tai skaudžiai kirstų Lukašenkai ir jo režimui. Ilguoju laikotarpiu tai, turbūt, dar labiau padidintų Rusijos įsitraukimą, jie galėtų perimti kalio trąšų ar naftos perdirbimo įmones į savo kontrolę. Didesnės laisvės Baltarusijai čia neatsirastų. Tai yra labai sudėtingi sprendimai“, – sako ekspertas.
Praktiškai beveik neįgyvendinama ir Lietuvoje viešėjusio Prancūzijos prezidento E.Macrono išsakyta idėja, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) galėtų tarpininkauti sprendžiant Baltarusijos problemas. Vakarai nenori pripažinti, kad jie patys negali įgyvendinti pokyčių, reikia pradėti įgyvendinti Baltarusijoje, tačiau to daryti neleidžia A.Lukašenka. „Albanijai pirmininkaujant ESBO, pageidavimai A.Lukašenkai buvo išsakyti tiesiogiai. Tai nesulaukė visiškai jokios reakcijos. Problema yra ta, kad pagrindinis įvykių subjektas nenori įsitraukti, klausytis ir išgirsti reikalavimų. Tai dar kartą parodo Vakarų svertų nebuvimą“, – teigia Laurynas Jonavičius.
Problema yra ta, kad pagrindinis įvykių subjektas nenori įsitraukti, klausytis ir išgirsti reikalavimų.
Galiausiai, VU TSPMI dėstytojo teigimu, karinė intervencija neįmanoma, nes prieštarauja Vakarų veikimo logikai, o sankcijos, kurios gali būti plečiamos, iš tiesų neveikia. Pasak L.Jonavičiaus, sankcijos gali pakenkti tiek režimui, tiek Baltarusijai, o pakenkti Baltarusijai, jos žmonėms, niekas nenori. Visi laukia stabilizacijos. Baltarusijos žmonės nori pokyčių, tačiau į jų protestus ir norus bei reikalavimus, deja, tinkamai atsiliepiančių nėra, taip pat trūksta ir padedančių įgyvendinti pokyčius.
Susitikimai su S.Cichanouskaja – rutina Vakarams, neturintiems kito pasirinkimo
Lietuvos žiniasklaida S.Cichanouskają įvardija kaip Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderę. Tačiau koks iš tiesų yra S.Cichanouskajos vaidmuo ir kokių tolimesnių veiksmų jai derėtų imtis? Anot VU TSPMI dėstytojo, S.Cichanouskaja yra protestų veidas, simbolis. Tačiau paklausus ar tai reiškia, kad ji yra Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderė, vieną atsakymą rasti sunku.
„Ji yra žinomiausias, labiausiai matomas ir dėmesį pritraukiantis žmogus. Susitikimai su ja tampa rutina Vakarams, kurie neturi realių instrumentų kažką pakeisti, bet nori kažką daryti. Vakarų valstybėms patogu ją priimti, išsakyti paramą Baltarusijos demokratijai, protestams, tačiau realaus poveikio yra nelabai daug. Ji nėra išrinktoji prezidentė ir net jeigu kažkas sakytų, kad ji yra Baltarusijos vadovė, teisiškai būtų daug klausimų dėl jos, kaip Baltarusijos vadovės, teisėtumo ir legitimumo“, – svarsto dr. L.Jonavičius.
Kaip teigia ekspertas, pati S.Cichanouskaja ne kartą pripažino, kad ji nėra tas žmogus, kuris tiesiogiai organizuoja ir koordinuoja procesus – S.Cichanouskaja tiesiog bando išlaikyti Baltarusijos klausimą tarptautinėje arenoje, sutelkti Vakarų paramą ir žmones, likusius Baltarusijoje. „Nesu tikras, koks yra Baltarusijos demokratinės opozicijos ir S.Cichanouskajos ryšys.
Ji išlaiko klausimą darbotvarkėje, bet neturi itin konkrečių pasiūlymų.
Negalėčiau drąsiai sakyti, kad jis yra tiesioginis ir priežastinis. Sviatlana Cichanouskaja įkūnija protestus, tačiau yra tiesiogiai nuo jų priklausoma ir dar labiau sumenkus protestams, jos simbolinė reikšmė taip pat pakankamai stipriai sumažėtų. Ji išlaiko klausimą darbotvarkėje, bet neturi itin konkrečių pasiūlymų. Viltis yra ir ji turi būti sudėta į tuos žmones, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje“, – sako Laurynas Jonavičius.
Ateities scenarijams Baltarusijoje – VU TSPMI mokslininkų įžvalgos
Scenarijų, kur link kryps įvykiai Baltarusijoje, mažai. Autoritarinis režimas Baltarusijoje neleidžia rinkti objektyvių duomenų, tačiau mokslininkai stengiasi dėlioti ateities scenarijus, remdamiesi turimais duomenimis. Pasak VU TSPMI dėstytojo, analizė vyksta labiau praktiniame lygmenyje, keliant klausimus, ko siekiama ir ką reikėtų padaryti, kad tai įvyktų, o ne objektyviai vertinant kintamuosius.
Būtent todėl, kad šiuo metu Baltarusijos protestų mokslinių tyrimų praktiškai nėra, paskatino burtis VU TSPMI mokslininkų grupę, tirsiančią Baltarusiją ir įnešiančią mokslines įžvalgas, pritaikomas mokslinei bendruomenei, politikams ir visuomenei.
„Baltarusijos tyrėjų grupė institute kūrėsi tam, kad sau ir kitiems atsakytume, kas yra tikrosios įvykių šalyje varomosios jėgos. Grupės formavimąsi paskatino pastarųjų metų įvykiai Baltarusijoje. Grupėje nagrinėsime pilietinius protestus, lyginsime juos su panašiais procesais kitose regiono šalyse, pradedant Sąjūdžiu Lietuvoje ir baigiant judėjimais Armėnijoje, Ukrainoje ar Gruzijoje. Taip pat nagrinėsime tarptautinius procesus ir veiksnius, darančius įtaką Baltarusijos įvykiams, gilinsimės į demokratizacijos ir autoritarizacijos procesus, bus įdomu pamatyti kas iš to išeis“, – pasakoja L.Jonavičius.
Kadangi tai yra vis dar vykstantis procesas, objektyvių veiksnių ištirti beveik neįmanoma. Nors Lietuvoje įprasta sakyti, kad esame sukaupę ekspertizę Baltarusijos klausimu, pasak L.Jonavičiaus, to negalima tvirtai teigti. „Mes daug praktiškai dirbame su Baltarusija. Ar tai reiškia objektyvią analizę, akademinę ekspertizę Baltarusijos klausimu? Nebūčiau tuo tikras. Tai susiję su rimta problema. Politikai kreipiasi į mus, norėdami išanalizuoti situaciją Baltarusijoje.
Deja, bet praktiškai visi ekspertai yra mėgėjai, Baltarusija besidomintys laisvalaikiu, daugelį laiko atima dėstymas.
Kas yra tie Baltarusijos tyrėjai, nuosekliai ir ilgą laiką tiriantys valstybę, kaupiantys duomenys ir jų pagrindu pateikiantys įžvalgas? Deja, bet praktiškai visi ekspertai yra mėgėjai, Baltarusija besidomintys laisvalaikiu, daugelį laiko atima dėstymas. Politikai, reikalaudami įžvalgų, pasiūlymų ir rekomendacijų, įsivaizduoja, kad analitikas sėdi kiauras dienas nagrinėdamas tam tikrą regiono klausimą, mokamai renka medžiagą, važiuoja į vizitus, konferencijas. Tai netiesa, tam nėra nei laiko, nei lėšų. Todėl tikimės, kad šios grupės tyrimai padės susidariusią situaciją spręsti“, – teigia VU TSPMI dėstytojas.
