Iki gruodžio pradžios Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūra užregistravo apie 4,8 mln. žmonių, ieškančių laikino saugumo. Daugiausia jų Rytų Europos šalyse: Lenkijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Slovakijoje. Ekspertai baiminasi, kad, priklausomai nuo karo eigos, šiais metais jų gali būti dar daugiau.
Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų komisarė Y.Johansson gruodžio viduryje Briuselyje pareiškė, kad blokas susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir pridūrė, kad Europa kartu toliau teiks paramą prieglobsčio ieškantiems žmonėms.
Tačiau kai kurios ES valstybės jau skundžiasi esančios perpildytos. Leidinys „Deutsche Welle“ gruodžio mėnesį paskelbė, kad Vokietijos federalinė ir vietos valdžia patiria sunkumų apgyvendindama pabėgėlius.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis portalui 15min komentavo, kad pirmosiomis metų dienomis situacija pasienyje buvo rami, neteisėtų migrantų nesulaukta.
Tačiau, pasak valstybės pareigūno, migrantų srauto suaktyvėjimo ir sumažėjimo ciklas yra aktyvus visus metus: metai gali prasidėti ramiai, o paskui viskas ima vykti kaip „amerikietiškuose kalneliuose“ – per dieną apgręžiama po aštuoniasdešimt ar šimtą migrantų.
G.Mišučio nuomone, šių metų situacija pasienyje priklausys nuo Baltarusijos ir Rusijos pasirinktų taktikų: „Šios abi šalys gali vėl sukelti didelę migrantų krizę.“
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių politinių santykių instituto dėstytojas Vytis Jurkonis baimę dėl migrantų krizės Europoje aiškino bendros pabėgėlių ir prieglobsčio politikos nebuvimu, skirtingu bendrijos narių požiūriu į migrantus, jų kilmės šalis, atvykimo aplinkybes bei valstybių vidaus politiką.
V.Jurkonio įsitikinimu, migracijos srautai į ES, ko gero, tik augs. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog priežasčių ieškoti geresnio gyvenimo daugės: „Nepanašu, kad mažės konfliktų, karų, o kur dar režimo valstybių persekiojimai, totalitarizmo augimas, klimato kaita...“
