Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dronų ataka Maskvoje – Ukraina panaudojo naują ginklą prieš Rusiją?

Didžiausias nuo 1943 m. masinis Maskvos ir Maskvos priemiesčių bombardavimas parodė, kad Ukraina turi naują ir Kremliui labai nemalonų ginklą. Antradienį pasirodžiusiame atakų vaizdo įraše matyti neįprastos formos dronai. Ekspertai ją vadina „anties“ aerodinamine schema, kurios priekyje yra horizontali plunksna, rašo „Agents media“.
Dronų ataka prieš Maskvą
Dronų ataka prieš Maskvą / „Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr.

Tai ne pirmas tokio bepiločio orlaivio panaudojimas. Jis buvo matomas ir gegužės 26 d. Krasnodare surengto išpuolio filmuotoje medžiagoje: tada buvo apgadintas biurų pastatas ir daugiabutis, o penkiaaukščiame daugiabutyje išdaužtas stiklas.

Abiem atvejais, pasak karinių analitikų, bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos ir įveikė panašų atstumą. Atstumas nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos iki Krasnodaro yra apie 400 km, o nuo Ukrainos iki Maskvos – 450 km.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Maskvą atakavęs dronas
Nuotr. iš socialinių tinklų/Maskvą atakavęs dronas

Kol kas apie šiuos dronus žinoma nedaug. Transporto technologijų plėtros centro vadovas Aleksejus Rogozinas (buvusio „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino sūnus) rašė, kad tokių dronų veikimo nuotolis yra nuo 400 iki 1 000 km.

Panašius duomenis pateikė ir projektas „Ukrainian Weapons Tracker“. Jis pranešė, kad vieno iš atakoje dalyvavusių dronų veikimo nuotolis buvo nuo 600 iki 1 000 kilometrų, o sprogmens svoris – 1,8 kg. Nepilotuojamas orlaivis turi sovietinį KZ-6 užtaisą, kuriuo siekiama pramušti gelžbetonį ir šarvus.

VIDEO: Maskvą atakavo dronai – Rusija tradiciškai kaltina Kyjivą

Tokios galios pakanka, kad būtų galima pataikyti į degius objektus, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklą, bet ne tiek, kad būtų padaryta rimta žala tvirtiems civiliniams statiniams, pastebi „Ukrainian Weapons Tracker“. Tai atitinka pastarosios atakos padarinius: sprogimas Naujosios Maskvos Atlasovos gatvėje esančio namo 25 aukšte išdaužė langus ir apgadino balkoną.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dronų ataka prieš Maskvą
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dronų ataka prieš Maskvą

Rusijos naudojami Irano bepiločiai lėktuvai yra galingesni: „Shahed-136“ gali nešti apie 40 kg sprogmenų iki 2 tūkst. km atstumu, o „Shahed-131“ neša 10 kg užtaisą.

Iš kur Ukraina gauna bepiločių lėktuvų?

Ukraina gali juos gaminti pati arba surinkti kitose šalyse, „Agency media“ sakė Tarptautinės krizių grupės atstovas Olegas Ignatovas. Tai paprasti dronai, kurie gaminami iš rinkoje esančių komponentų, sakė karinis ir politinis ekspertas Pavelas Luzinas.

Jei dronas galėjo nuskrieti beveik iki V.Putino rezidencijos Novo Ogariove, kurią dengia „Pancir“, tai jau dabar kyla abejonių dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos veiksmingumo.

Šiais metais Ukrainos bendrovė „AeroDrone“ pranešė pradėjusi serijinę kariuomenei skirtų bepiločių orlaivių, kurie, priklausomai nuo apkrovos, gali įveikti nuo 1000 iki 3100 kilometrų atstumą, gamybą. Karinis ekspertas Jurijus Fiodorovas priminė: Ukraina pranešė sukūrusi ir pradėjusi gaminti apie 10 dronų modelių.

Prorusiški kariniai „Telegram“ kanalai prasitarė, kad tai gali būti Izraelio dronas „Harop“ arba jo analogas.

Koks atakos tikslas?

Pasak P.Luzino, pagrindinė Ukrainos pajėgų užduotis – priversti Rusijos kariuomenę perkelti priešlėktuvinės gynybos sistemas gilyn į Rusiją.

„Manau, kad pirmas dalykas, kurį padarys generolai – pasakys, jog aplink Maskvą reikia pastatyti dar tuziną baterijų, o tada tikrai viską uždarysime“, – sakė J.Fiodorovas. Jis teigė, kad, siekiant sustiprinti Maskvos gynybą, „Pancir-S“ kompleksai galėtų būti perkelti pirmiausia iš rytinių Rusijos regionų, o galiausiai – iš Vakarų karinės apygardos. Kartu, pasak J.Fiodorovo, naikintuvai galėtų nuolat patruliuoti Maskvos srities oro erdvėje ir „medžioti“ dronus.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dronų ataka prieš Maskvą
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dronų ataka prieš Maskvą

Komentuodamas dronų ataką, Vladimiras Putinas sakė, kad Rusijos oro gynyba „veikė patenkinamai, bet dar yra darbo“. Jis pridūrė, kad „aišku, ką reikia daryti, kad sostinės oro gynyba būtų sustiprinta“.

15min žemėlapis/Dronų ataka prieš Maskvą
15min žemėlapis/Dronų ataka prieš Maskvą

Ar Rusijos oro gynybos sistema yra veiksminga?

Tai sunku įvertinti, nes nėra patikimos informacijos apie atskridusių ir numuštų orlaivių skaičių. Ekspertai teigia, kad sunkumų kelia ne dronų numušimas, o jų pastebėjimas laiku: aparatai skrenda nedideliame aukštyje ir radarai juos pastebi paskutinę minutę.

„Buvo perimti „Pancir“ ir, matyt, elektroninės kovos priemonėmis, bet vis tiek tam tikras skaičius dronų praskriejo pro oro gynybą, o tai turbūt neišvengiama tokioje situacijoje“, – sakė O.Ignatovas.

Nuotr. iš „Telegram“ kanalo „Baza“/Dūmai virš Maskvos
Nuotr. iš „Telegram“ kanalo „Baza“/Dūmai virš Maskvos

J.Fiodorovas pažymi, kad jei dronas galėjo nuskrieti beveik iki V.Putino rezidencijos Novo Ogariove, kurią dengia „Pancir“, tai jau dabar kyla abejonių dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos veiksmingumo. Tačiau, jo nuomone, tokie įrenginiai paleidžiami tikintis, kad pusė ar net du trečdaliai jų bus numušti.

„Jei trečdalis pavyks – tai gerai“, – mano ekspertas.

Antradienio rytą per masinę dronų ataką Maskvoje trys dronai pataikė į sostinės daugiaaukščius pastatus, valdžios institucijos evakavo dviejų pastatų gyventojus.

„Telegram“ kanalai, remdamiesi savo šaltiniais, pranešė, kad išpuolyje dalyvavo daugiau kaip trys dešimtys dronų. Rusijos gynybos ministerija pranešė apie aštuonių „orlaivio tipo“ dronų ataką, iš kurių trys buvo nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, o penkis numušė sistema „Pancir-S“ Maskvos srityje. Dronai nukrito penkiose vietovėse netoli Maskvos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?