Šalių konferencijos COP27 pirmininkas egiptietis Samehas Shoukry (Samehas Šukris) pradėjo šiųmetį aukščiausiojo lygio susitikimą ir perdavė pirmininkavimą naftos turtingiems Jungtiniams Arabų Emyratams.
Klimato kaitos konferencija prasidėjo tylos minute, skirta pagerbti per konfliktą Gazos Ruože žuvusių žmonių atminimą.
Egipto užsienio reikalų ministras S. Shoukry paragino delegatus tylos minute pagerbti neseniai žuvusių dviejų klimato diplomatų atminimą, „taip pat visų civilių gyventojų, kurie žuvo per dabartinį konfliktą Gazos Ruože“.
Dvi savaites truksiančios derybos didžiulėje parodų salėje Dubajuje vyksta lemiamu momentu, vis dar didėjant išmetamųjų teršalų kiekiui ir Jungtinėms Tautoms teigiant, kad šie metai greičiausiai bus karščiausi žmonijos istorijoje.
Į šį prašmatnų Persijos įlankos miestą, kuriame stovi aukščiausias pasaulyje dangoraižis, yra vienas judriausių oro uostų ir uždara slidinėjimo trasa, atvyko daugiau nei 97 tūkst. žmonių, įskaitant pasaulio lyderius, Jungtinės Karalystės karalių Charlesą III (Karolį III), aktyvistus ir lobistus.
Klimato kaitos konferencija COP28 ne tik dvigubai didesnė nei pernai, bet ir apskritai didžiausias visų laikų tokio pobūdžio renginys. JT ir šeimininkai JAE teigia, kad ji bus svarbiausia nuo 2015 metų Paryžiaus konferencijos.
2015 metais šalys susitarė apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 laipsnių Celsijaus, o idealiu atveju – būtų ne daugiau kaip 1,5 laipsnių Celsijaus didesnis, palyginus su priešindustriniu laikotarpiu.
Tačiau mokslininkai teigia, kad pasaulis pasuko ne tuo keliu, ir beveik 200 šalių, susirinkusių į COP28, turi įsipareigoti paspartinti kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą arba rizikuoti patirti skaudžiausius šylančios planetos padarinius.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad lyderiai turėtų siekti visiškai atsisakyti iškastinio kuro – šiam pasiūlymui prieštarauja kai kurios galingosios valstybės. Jų kontrargumentai trukdė ankstesnėms deryboms.
„Be abejo, tvirtai pritariu formuluotei, kurioje būtų numatytas laipsniškas nutraukimas, net ir per pagrįstą laikotarpį“, – sakė A. Guterresas per interviu prieš išskrisdamas į Dubajų.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas ribotos pažangos stabdant visuotinį atšilimą įvertinimui, todėl šiose derybose reikės oficialaus ir vieningo valstybių atsako.
Kritika konferencijos šeimininkams
Tikimasi, kad ketvirtadienį valstybės oficialiai patvirtins, kad bus įsteigtas specialus fondas, kuris padėtų pažeidžiamoms šalims susidoroti su klimato nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų sukeltais nuostoliais ir žala.
Diskusijos dėl šio fondo įsteigimo vyko metus.
Tačiau dar reikia susitarti, kas ir kiek į šį fondą mokės įmokų. Ypač turtingos šalys raginamos prisidėti prie fondo.
JAE save laiko tiltu tarp turtingų išsivysčiusių šalių, kurios yra labiausiai atsakingos už istorinį išmetamųjų teršalų kiekį, ir likusio pasaulio, kuris mažiau prisidėjo prie visuotinio atšilimo, bet labiausiai kenčia jo padarinių.
Sprendimas surengti klimato kaitos konferenciją JAE sulaukė kritikos audros, ypač dėl to, kad jos pirmininku paskirtas Sultanas al Jaberas (Sultanas Džaberas) – JAE Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės (ADNOC), kuri yra viena didžiausių pasaulyje naftos įmonių, vadovas.
S. al Jaberas, kuris taip pat vadovauja tvarios energijos bendrovei, gynė savo veiklą ir šią savaitę paneigė pranešimus, esą jis siekė pasinaudoti savo vadovavimu renginiui, kad sudarytų savo šaliai sandorius dėl iškastinio kuro – apie tokius kaltinimus pirmoji pranešė BBC.
Buvusi JT klimato biuro vadovė Christiana Figueres (Kristiana Figeres) suabejojo iškastinio kuro bendrovių vaidmeniu klimato kaitos konferencijoje ir sakė beveik praradusi viltį, kad jos galėtų prisidėti prie klimato atšilimo problemos sprendimo.
A. Gutterresas teigė, kad S. al Jaberas turi geresnes galimybes pasakyti naftos pramonei, kad „reikia palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro“, nei tada, „jei jis būtų nevyriausybinės organizacijos, labai tvirtai pasisakančios už kovą su klimato kaita, narys“.
„Labai aiškus signalas, kad iškastinio kuro era turi labai greitai baigtis, yra mūsų lakmuso popierėlis COP28 derybose“, – sakė „Oil Change International“ pasaulinės politikos kampanijos vadovas Romainas Ioualalenas (Romenas Jualalenas).
Bendru susitarimu
Klimato kaitos konferencijoje, kurioje valstybės narės susiduria su skirtingais iššūkiais, gali būti sunku rasti bendrą sutarimą šiuo klausimu.
Vienos iš valstybių yra priklausomos nuo naftos, kitos kovoja su kylančiu jūros lygiu arba yra įsitraukusios į geopolitinę konkurenciją.
JAE tikisi, kad iki 2030 metų pavyks pasiekti susitarimą dėl atsinaujinančiųjų išteklių patrigubinimo ir kasmetinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo padvigubinimo.
Nuo lapkričio 30 iki gruodžio 12 dienos valstybės spręs įvairius opius klausimus, ekspertams perspėjant, kad didžiausiais iššūkiais gali tapti geopolitinė įtampa ir pasitikėjimo stiprinimas.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas), vykstant klimato kaitos konferencijai, surengs derybas su diplomatais dėl likusių „Hamas“ laikomų įkaitų paleidimo, pranešė jo biuras. Taip pat planuojama, kad penktadienį jis trumpai pasikalbės su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).
Nei JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), nei jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) konferencijoje nedalyvaus, nors Vašingtonas išsiuntė į Dubajų viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris).
Tačiau JAV ir Kinija, dvi didžiausios pasaulio teršėjos, šį mėnesį paskelbė retą bendrą pareiškimą dėl klimato kaitos, kuris suteikė optimizmo artėjant COP28.
