Per šiuos neramumus pagrindinė opozicinės Socialdemokratų partijos vadovui Zoranui Zajevui buvo sukruvintas veidas. Vidaus reikalų ministras Agimas Nuhiu žiniasklaidai sakė, kad buvo sužeista 10 deputatų, keli policininkai ir žurnalistai.
Smurtas prasiveržė maždaug į parlamentą 100 nacionalistų protestuotojų, remiančių partiją VMRO-DPMNE, patekus. Jie mojavo Makedonijos vėliavomis ir giedojo šalies himną.
Naujienų agentūros AFP fotografas sakė tarp demonstrantų matęs maždaug tuziną kaukėtų vyrų, o per pirmas muštynes parlamento spaudos kambaryje nufilmuotoje medžiagoje buvo matyti mėtomos kėdės ir trikojai.
„Griežčiausiais žodžiais smerkiu parlamentarų užpuolimus Skopjėje. Smurtui NĖRA vietos parlamente. Demokratija turi eiti savo keliu“, – „Twitter“ parašė Europos Sąjungos komisaras Johannesas Hahnas.
Incidentas įvyko po mėnesius trukusios politinės aklavietės šioje Balkanų šalyje, kur demonstrantai nuo pat aiškaus laimėtojo neiškėlusių gruodžio rinkimų sostinėje mitingus rengė kas vakarą.
Jie nepritaria Z.Zajevo Socialdemokratų partijos (SDSM) koalicijai su etniniais albanais, anot protestuotojų, keliančiai grėsmę nacionalinei vienybei.
Pasak vietos žiniasklaidos, ketvirtadienio incidentas kilo SDSM ir albanų partijoms nubalsavus už naują parlamento pirmininką, nors buvęs pirmininkas buvo užbaigęs dienos sesiją.
Jų pasirinktas pirmininkas Talatas Xhaferi yra etninis albanas.
ES vėliau sakė, kad teigiamai įvertino T.Xhaferi išrinkimą.
Raginimas laikytis rimties
Policija po kelių valandų susigrąžino parlamento pastato kontrolę, bet lauke liko maždaug 2-3 tūkst. protestuotojų.
„Raginu nuslopinti įtampą ir nesigriebti smurto“ – per televiziją sakė prezidentas Gjorge Ivanovas, kuris pakvietė politinių partijų lyderius penktadienį atvykti į prezidentūrą ir aptarti situaciją.
Dešimtmetį iki praėjusių metų Makedoniją valdė konservatyvi VMRO-DPMNE ir jos lyderis Nikola Grujevskis.
„Niekas iš užsienio neišspręs mūsų problemų“, – sakė jis.
Dešimtmetį iki praėjusių metų Makedoniją valdė konservatyvi VMRO-DPMNE ir jos lyderis Nikola Grujevskis.
Per gruodžio rinkimus ši partija gavo 51 iš 120 vietų parlamente – dviem daugiau už SDSM, bet konservatoriams nepavyko susitarti su albanų partijomis, nuo kurių priklauso jėgų pasiskirstymas.
Nors Z.Zajevas vėliau susitarė su albanų grupėmis, G.Ivanovas atsisakė suteikti jam mandatą formuoti vyriausybę.
Prezidentas, N.Grujevskio šalininkas, išreiškė susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamo albanų partijų reikalavimo, kad albanų kalba būtų oficiali visoje Makedonijoje.
Šio reikalavimo kritikai baiminasi, kad tai gali nulemti mažos, maždaug 2 mln. gyventojų turinčios šalies skilimą. Etniniai albanai sudaro maždaug ketvirtadalį šalies gyventojų.
Po septynis mėnesius trukusio albanų sukilimo 2001 metais, kai žuvo daugiau kaip 100 žmonių, buvo pasiektas taikos susitarimas, kuriuo šiai mažumai buvo suteikta daugiau teisių.
„Kelia nerimą“
ES ir Jungtinės Valstijos ragino G.Ivanovą atšaukti savo sprendimą ir suteikti Z.Zajevui mandatą.
Makedonijos opozicija taip pat perspėjo savo varžovus konservatorius, jog jie, naudodamiesi etnine korta, kad liktų valdžioje, žaidžia su ugnimi.
Gruodį vykę rinkimai turėjo užbaigti dvejus politinių neramumų, kuriuos išprovokavo didžiulis pasiklausymo skandalas, metus, bet tik dar labiau padidino krizę Makedonijoje, kuri siekia įstoti į NATO ir ES.
SDSM ir VMRO-DPMNE po ketvirtadienio smurto kaltino viena kitą įtampos provokavimu.
Europos Tarybos atstovas sakė, kad šis incidentas „kelia nerimą“, o Albanijos premjeras Edi Rama išreiškė susirūpinimą „tikrai dramatiška“ situacija.
Makedonija anksčiau šį mėnesį kritikavo Albaniją dėl „atviro kišimosi“ į jos vidaus politiką.
