Daugelį metų Europos Sąjunga buvo įsitikinusi, kad jos liberali, demokratinė darbotvarkė galiausiai padės Sakartvelui ir Moldovai atsiplėšti nuo it magnetas traukiančios Kremliaus orbitos ir pasukti į Vakarus – šį pasitikėjimą stiprino apklausos, rodančios, kad abiejose šalyse dauguma gyventojų pasisako už narystę ES.
Tačiau, pasak „Politico“, šią savaitę vykstančių rinkimų rezultatai rodo, kad optimistinė ES vizija tampa vis labiau abejotina.
Sekmadienį Moldovoje už narystę ES nubalsuota tik nedidele balsų persvara – 50,4 proc. rinkėjų pasisakė už narystę, o populistinė partija „Sakartvelo svajonė“, kuri, kaip spėjama, laimės rinkimus šeštadienį, ketina vykdyti neliberalią darbotvarkę, dėl kurios narystė ES taptų tiesiog neįmanoma.
Negana to, Kremlius taip pat nenusiteikęs prarasti įtakos buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, todėl, nepaisydamas įsitraukimo į visapusišką karą Ukrainoje, yra pasirengęs skirti dideles pinigų sumas balsų pirkimui ir dezinformacijos kampanijoms.
„Ir Moldovoje, ir Sakartvele Maskva daro pažangą, pasitelkdama propagandą ir teigdama, kad šalys, kurios laikosi proeuropietiškos ar pronacionalinės darbotvarkės, žaidžia su ugnimi ir rekomenduoja neutralumą kaip priešnuodį prieš konfliktus“, – rašo „Politico“.
Narystę ES palaikanti ir glaudžius santykius su Europos sostinėmis užmezgusi Moldovos prezidentė Maia Sandu pasibaisėjo rezultatais ir skundėsi Rusijos „precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalies laisvę ir demokratiją“.
Nors neseniai atliktos apklausos rodė, kad maždaug 60 proc. balsavusiųjų pasisakė už prisijungimą prie bloko, didžiąją dalį laiko, kol buvo skaičiuojami balsai, atrodė, kad laimės prieš ES nusistačiusi stovykla.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad tai buvo nešvarių Rusijos triukų rezultatas, ir tvirtino, kad Briuselis toliau sieks, jog Moldova prisijungtų prie bloko.
„Susidūrusi su Rusijos hibridine taktika, Moldova parodė, kad yra nepriklausoma, stipri ir nori europietiškos ateities“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto Moldovos rezultatai atskleidžia ES įtakos ribas tuo metu, kai V.Putinas save stilizuoja kaip platesnio antivakarietiško aljanso dalį, pažymėjo straipsnio autoriai.
Antradienį Rusijos Kazanės mieste prasidėjo BRICS viršūnių susitikimas. Šis aljansas, kurį pirmiausia vienija ekonominio augimo pagrindai, oficialiai pasisako už saugumą, taiką, vystymąsi ir bendradarbiavimą.
Jame dalyvauja Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir daugiau kaip 15 kitų valstybių vadovų.
Maskva siekė, kad kelios naujos šalys būtų priimtos į BRICS organizaciją, ir taip pat nori panaudoti šią ją, kad mestų iššūkį Jungtinių Valstijų doleriui.
Tačiau „Bloomberg“ naujienų tarnyba antradienį pažymėjo, kad Rusijos prezidento idėja paversti BRICS antivakarietiška koalicija, kuri pakirstų „pasaulio tvarką“ ir dolerio hegemoniją, nesulaukė pagrindinių bloko narių entuziazmo.
Indija nenori leisti, kad BRICS virstų „antiamerikietiška“ organizacija, kurioje dominuoja Rusija ir Kinija, agentūrai „Bloomberg“ sakė su šiuo klausimu susipažinę Indijos pareigūnai.
Todėl Naujasis Delis priešinasi tolesnei BRICS plėtrai, į kurią pernai įstojo šešios naujos šalys ir dar dešimtys kitų, įskaitant tokius pasaulio paribius kaip Mianmaras ar Afganistanas. Indijos pozicijai pritaria Brazilija ir Pietų Afrika, „Bloomberg“ teigė šių šalių pareigūnai.
Kyšiai ir dezinformacija
Panašu, kad negalėdama palenkti savo partnerių, Rusija neplanuoja lengvai paleisti Moldovos ir Sakartvelo.
Po balsų skaičiavimo Nacionalinio demokratinio instituto stebėtojų misijos vadovas, buvęs Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto savo pareiškime pranešė apie plačiai paplitusias pastangas pakenkti procesui.
„Didžiausia grėsmė šių rinkimų sąžiningumui buvo plati ir suderinta piktybinės užsienio įtakos kampanija iš Rusijos, bendradarbiaujančios su Moldovos veikėjais manipuliuojant informacija, perkant balsus ir kitaip neteisėtai finansuojant politinę veiklą“, – sakė jis.
Kiti stebėtojai teigė, kad tokiomis aplinkybėmis pasiekti net ir nedidelę daugumą yra didelis pasiekimas.
„Moldovos gyventojai pademonstravo atsparumą precedento neturinčio užsienio kišimosi akivaizdoje“, – įvertino JAV kongresmenas Peteris Roskamas, vadovavęs Tarptautinio respublikonų instituto stebėtojų misijai.
Moldovos pareigūnai ne kartą kėlė nerimą dėl didžiulių Rusijos pinigų sumų, pervestų į paprastų rinkėjų sąskaitas likus kelioms savaitėms iki balsavimo. Valdžios institucijos kaltina Maskvą ir jos vietinius tarpininkus, kad šie, pasinaudodami pinigais, siekia priversti žmones nepritarti narystei ES ir susivienyti už prorusišką pretendentą, kuris stoja prieš M.Sandu.
„Kalbame apie iki 20 proc. sugadintų balsų ir apie 150 mln. eurų vertės Rusijos kišimosi operaciją, – komentavo Moldovoje įsikūrusio analitinio centro „WatchDog.MD Community" programų vadovas Valeriu Paša. – Jei nebūtų šio masinio balsų papirkinėjimo, rezultatai atrodytų visiškai kitaip. Taigi šiomis labai sunkiomis sąlygomis tai, kad vis dar turime daugumą balsų „už“, jau yra labai geras rezultatas.“
Krizių grupės analitikė Marta Mucznik žurnalistams sakė, kad preliminarūs rinkimų rezultatai išryškina iššūkius, su kuriais susiduria Briuselis, siekdamas išplėsti posovietinių šalių narystę ES: „Moldovai ruošiantis 2025 m. parlamento rinkimams, šie nesutarimai greičiausiai formuos politinį diskursą ateinančiais mėnesiais.“
Skverbiasi vis giliau
Tai blogai nuteikia Sakartvelo gyventojus, kur šeštadienį vyksiančiuose parlamento rinkimuose daugumos siekia partija „Sakartvelo svajonė“, žadanti uždrausti visą opoziciją, jei gaus pakankamai balsų. Dramatiška kampanija vyksta skambant perspėjimams, kad Rusija gali užvaldyti valstybę, nes šalis priėmė Maskvos įkvėptus apribojimus Vakarų finansuojamoms nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir LGBTQ+ bendruomenei.
Tačiau Rusija Sakartvele naudojasi ne tik dezinformacija ir kyšiais. Pasak „Bloomberg“ naujienų tarnybos, rusų kibernetiniai šnipai įsiskverbė į Sakartvelo vyriausybines agentūras ir įmones , ypač į Užsienio reikalų ministeriją, Finansų ministeriją ir centrinį banką, ir per daugelį metų rinko informaciją bei įgijo prieigą prie potencialių galimybių sabotuoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Pažymima, kad Rusijos žvalgyba 2017-2020 m. įgijo prieigą prie energetikos įmonių, naftos terminalų, žiniasklaidos platformų ir vyriausybinių agentūrų.
„Įsilaužimo operacijos aiškiai rodo, kad Rusija jau daugelį metų taikosi į Sakartvelą ir į jį infiltruojasi. Tai kelia didžiulį nerimą, ir tai ypač svarbu artėjančių rinkimų šviesoje“, – žurnalistams sakė Natia Seskuria, Regioninio saugumo studijų instituto Tbilisyje vykdomoji direktorė.
Įtarimai dėl Rusijos vykdomų įsilaužimo atakų, kuriomis siekiama paveikti rinkimų rezultatus, buvo plačiai paviešinti po to, kai šalis buvo apkaltinta kišimusi į 2016 m. JAV rinkimus. JAV taip pat priskyrė Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU išpuolius, kurie prieš penkerius metus smogė dešimtims Sakartvelo interneto svetainių ir pagrindinių žiniasklaidos kanalų.
Šnipinėjimo kampanija, trukusi kelerius metus iki 2020 m. rinkimų, leido Rusijai pasiklausyti šalies, kurią ji nori kontroliuoti. Kai kurie įsilaužėliai reguliariai dirbo iš Maskvos biuro, kad galėtų stebėti savo taikinius realiuoju laiku, nors ir stengėsi užmaskuoti savo buvimą“.
„Pagrindinis Rusijos interesas – susilpninti Sakartvelo provakarietišką užsienio politiką. Ir mes matome, kad šie santykiai kaip niekad pablogėjo“, – pridūrė N.Seskuria.
Pavojus gresia visiems
„Atėjo laikas Vakarų politikams prabilti apie tai, kad Rusijos karas neapsiriboja vien Ukraina – ji siekia užvaldyti demokratinį pasaulį visur, kur tik Maskva mano galinti daryti įtaką, – „Politico“ sakė Ivana Stradner iš Vašingtono Demokratijų gynimo fondo. – Ir nors rizikos vengiantys Europos ir Amerikos pareigūnai galvoja apie atskiras taktikas, V.Putinas turi visą strategiją, kurią naudoja siekdamas laimėti.“
M.Sandu nuomone, nerimauti turėtų ne tik ES šalys kandidatės – ar tik mažesnės šalys. Pavojus gresia visiems.
„Tiesa, kad mažoje šalyje galima lengviau pakenkti demokratiniam procesui, – kalbėjo Moldovos vadovė. – Tačiau kai tokia praktika išbandoma mažesnėse šalyse, ją galima išbandyti ir kitose šalyse.“
-
Kremlius: Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume dėl ES įvyko anomalija
-
ES: balsavimas Moldovoje vyko beprecedenčio Rusijos kišimosi sąlygomis
-
EP vadovė po referendumo kalba apie Moldovos drąsą
-
Moldovos prezidentė M.Sandu: „Teisėtai laimėjome neteisingoje kovoje“
-
D.Tuskas sveikina Moldovą po referendumo dėl narystės ES
-
Istorinis sprendimas Moldovoje – nori jungtis prie ES: ką apie tai žinome
-
EK vadovė: Moldova pasirinko europietišką ateitį nepaisant Rusijos hibridinių taktikų
-
JAV: Rusijai nepavyko pakenkti Moldovos rinkimams ir referendumui dėl narystės ES
