Vyras Kinijoje gyvena ir dirba nuo 1971 metų. Pekino universitete jis 1977–81 metais studijavo Kinijos istoriją, 1982–2000 metais dirbo „Time“ žurnalo Pekino korespondentu.
Kalbėdamas per banketinį priėmimą Pekine, tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas sveikino naują Kinijos–JAV santykių pradžią. Tai buvo dar viena staigmena mano nepatikliems draugams kinams, apspitusiems mažytį radijo imtuvą ir besiklausiusiems R.Nixono kalbos transliacijos.
Vos prieš keletą dienų šie ūkio darbininkai traukė revoliucines dainas ir monotoniškai kartojo antiimperialistinius šūkius. Tuo metu galėjom tik paliudyti, kad nėra amžinų priešų, tik amžini nacionaliniai interesai.
Reikšminga R.Nixono kelionė 1972 metais atvėrė duris dviejų šalių diplomatiniams santykiams ir prisidėjo prie greitesnių pokyčių Kinijoje bei pasaulyje. Šių pokyčių svarbą rodo ir tai, kaip Kinija suvokia šią savaitę įvyksiantį valstybinį šalies prezidento Hu Jintao vizitą į JAV.
2009 metų biudžete Kinija karinėms išlaidoms numatė 14,9 proc. daugiau lėšų – 70,3 mlrd. JAV dolerių (182,4 mlrd. litų). Anot kai kurių apžvalgininkų, iš tiesų Kinijos išlaidos karinėms reikmėms yra daug didesnės.„Palyginti su R.Nixono vizitu, šis vizitas nebus toks ryškus, – duodamas išskirtinį interviu CNN sakė Kinijos užsienio reikalų viceministras Cui Tiankai. – Šiuo metu mūsų santykiai normalūs. Vizitas sukurs labai patikimą pagrindą ir suteiks aiškią kryptį ateičiai. Tai mūsų žmonėms suteiks viltį, o likusiam pasauliui dar kartą taps patvirtinimu, kad Kinija ir JAV dirbs kartu ir spręs klausimus, kurie šioms valstybėms kelią nerimą“.
Sklandžia anglų kalba kalbantis 58-erių C.Tiankai septynerius metus su įvairiomis Kinijos diplomatinėmis misijomis praleido Jungtinėse Valstijose.
„Kaip manote, kokia yra dažniausiai pasitaikanti klaidinga amerikiečių nuomonė apie Kiniją?“, – pasiteiravau.
„Tai vadinamoji Kinijos grėsmė, – atsakė jis man. – Išties nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose tiki, kad Kinija kelia grėsmę JAV. Kinijos vystymasis suteikė puikių galimybių Jungtinėms Valstijoms. Po to, kai pasaulį užklupo finansų krizė, Kinijos ekonomika atliko svarbų vaidmenį padedant atstatyti pasaulio ekonomiką.“
JAV yra neginčytina pasaulio supervalstybė, tačiau jos įtaka pastaraisiais metais sumažėjo – tam įtakos turėjo ekonominė krizė šalyje ir kariniai konfliktai už šalies ribų, kuriuose JAV dalyvauja.
Kinija vejasi JAV, jos galią didina ekonominė įtaka. Kinija didina savo karinius pajėgumus ir stiprina savo diplomatinius bei ekonominius ryšius Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose bei Lotynų Amerikoje. Per pastaruosius kelis mėnesius Kinija užmezgė glaudesnius santykius su Europa.
Kaip Jungtinės Valstijos į tai reaguoja?
„Pastaraisiais metais Kinija tapo vis labiau pasitinkinti savimi ir atkaklesnė, – pažymi Kinijoje gyvenantis olandų rašytojas Willem van Kemanade. – JAV belieka prie to tik priprasti.“
Kai šią savaitę H.Jintao sės prie vieno stalo su JAV lyderiu Baracku Obama, abi pusės diskusijoms iškels sudėtingus klausimus.
Kiniją labai nusivylė JAV ginklų pardavimas Taivanui. Pekinas šią salą laiko savo atsiskyrusia provincija, kuri yra Kinijos dalis. Neseniai Pekinas iškėlė taikaus susijungimo idėją, įspėdamas, kad Taivano nepriklausomybė nebus toleruojama.
Vašingtonas Pekiną suerzino dar praėjusiais metais, kai patvirtino ketinantis Taivanui parduoti 6,4 mlrd. JAV dolerių (16,6 mlrd. litų) vertės ginklų paketą. Kinija tokį JAV sprendimą užprotestavo, tvirtindama, kad tai buvo „įsikišimas į Kinijos vidaus reikalus“ ir pažymėdama, kad šis įsikišimas pasirodė kaip tik tuo metu, kai žemyninės Kinijos dalies santykiai su Taivanu buvo atšilę. Atsakydama į tokį JAV žingsnį, Kinija sustabdė karinius mainus su JAV.
Praėjusios savaitės pradžioje Kinijoje galiausiai buvo surengtas ilgai atidėliotas JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso vizitas, žymėjęs karinių mainų atnaujinimą. Tačiau nepasitikėjimas užsitęsė.
2009 metų biudžete Kinija karinėms išlaidoms numatė 14,9 proc. daugiau lėšų – 70,3 mlrd. JAV dolerių (182,4 mlrd. litų). Anot kai kurių apžvalgininkų, iš tiesų Kinijos išlaidos karinėms reikmėms yra daug didesnės.
Pasak Honkongo universiteto politikos mokslų profesoriaus Davido Zweigo, importuotos naftos paklausai Kinijoje vis didėjant, ši šalis turi mąstyti, kaip apsaugoti savo jūros kelius. „Gal jai reikėtų suburti karines jūrų pajėgas? Gal pasistatyti lėktuvnešius? Galbūt padidinti savo karinių jūrų pajėgų buvimą pasaulyje? Šiuo metu Kinijoje yra žmonių, siūlančių būtent tai“, – sakė D.Zweigas.
Tačiau C.Tiankai atmeta bet kokius galimus susirūpinimus: „Kinijos karinės išlaidos yra labai, labai mažos, palyginti su JAV karinėmis išlaidomis. Taigi Jungtinės Valstijos neturėtų dėl to rūpintis. Kinija vykdo gynybinę gynybos politiką. Kinija niekam negrasina“.
Taigi, pasiteiravau, kam Kinijai reikia statyti lėktuvnešius ir radarų nesusekamus naikintuvus?
„Ar galiu jūsų pasiteirauti, – atsikirto jis, – kodėl jūs turite jų tiek daug? Mes vis dar jų neturime. Tik kuriame“.
Tuo tarpu JAV skundžiasi, kad Kinija mažina Amerikos eksportą ir „vagia“ amerikiečių darbo vietas, išlaikydama savo valiutos kursą dirbtinai žemą.
Ar Kinija pasiruošusi imtis veiksmų, kad nuramintų savo kritikus Vašingtone?
„Kinijos valiutos vertę nustato rinka, ne kuris nors politikas, – atsakė C.Tiankai. – Tai nesusiję su ekonominiais sunkumais, su kuriais JAV jau kurį laiką kovoja. Mes tęsime savo valiutos reformą, tačiau ją apspręs Kinijos ekonomikos vystymasis, ne politikai“.
Iš susitikimo nesitikima jokio didelio proveržio. Pasak Nixono centro Kinijos studijų direktoriaus Drew Thompsono: „Santykiai yra atnaujinami, tačiau JAV savo dėmesį susitikimo metu skirs Irano, Šiaurės Korėjos, valiutos ir prekybos klausimams, taigi maža tikimybė, kad kuriuo nors iš jų bus pasiektas koks nors progresas“.
Savo ruožtu C.Tiankai optimistiškai nusiteikęs būsimo susitikimo atžvilgiu. „H.Jintao ir B.Obamos darbiniai santykiai yra labai geri, – sakė jis. – Kiekvieną sykį, kai jie susitikdavo, praleisdavo daugiau laiko, nei kad buvo planuojama. Tai reiškia, kad jie išties diskutuoja ir abu yra labai rimtai nusiteikę tarpusavio santykių atžvilgiu“.
Kaip kad R.Nixonas ir Mao prieš 39 metus, Kinijos diplomatai tikisi, kad H.Jintao ir B.Obama konkurenciją pavers taikia koegzsitencija.
