„Sprendimo dėl ekonomikos atsigavimo plano priėmimo blokavimas neigiamai paveiks visą ES, įskaitant Vengrijos ir Lenkijos piliečius“, – interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė L.Orbanas, paklaustas, ar jis norėtų pasiųsti vengrų premjerui kokią nors žinią.
Vengrija ir Lenkija, kurias Briuselis kaltina demokratinių laisvių varžymu, priešinasi ES planams finansavimą susieti su teisės viršenybės kriterijų laikymusi.
Pirmadienį abi šalys užblokavo 1,8 trln. eurų vertės ilgalaikio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano paketą, o blokas paniro į politinę krizę.
Slovėnija taip pat pareiškė nepritarianti teisės viršenybės principo mechanizmo įtraukimui į susitarimą.
„Visiems, įskaitant kiekvieną Vengrijos pilietį, būtų naudinga, kad atkūrimo planui būtų pritarta kiek įmanoma greičiau, nes jis duotų naudos kiekvienam vengrui ir visų kitų valstybių piliečiams“, – pareiškė L.Orbanas.
„Garantija mokesčių mokėtojams“
Nuo savo įstojimo į ES 2007 metais Rumunija iš sanglaudos fondų yra gavusi 56 mlrd. eurų.
Žadėdamas pagerinti tokių lėšų panaudojimą, L.Orbanas nurodė, kad per ateinančius kelerius metus milijardai eurų bus skirti trijų regioninių ligoninių statymui. Šios įstaigos būtų gyvybiškai svarbios pasenusią infrastruktūrą turinčiai šaliai, smarkiai paveiktai koronaviruso pandemijos.
L.Orbanas atmetė savo kolegų Budapešte ir Varšuvoje argumentus, pabrėžęs, kad „pagarba teisės viršenybės standartams yra garantija kiekvienam mokesčių mokėtojui, kad pinigai išleidžiami teisingai ir atsižvelgiant į visuomenės interesus“. Vis tik jis pareiškė esąs tikras, jog „susitarimas galiausiai bus pasiektas“.
Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V.Orbano Vengrijoje.
Rumunijos premjeras atsisakė atskleisti, ar jo vadovaujama Nacionalinė liberalų partija (PNL) palaikys galimą V.Orbano partijos „Fidesz“ pašalinimą iš Europos liaudies partijos (ELP), kuriai priklauso abi politinės jėgos.
„Nemanau, kad gali susiklostyti tokia situacija“, – sakė L.Orbanas.
„Gerasis Orbanas“
Rumunija pati buvo atsidūrusi Briuselio taikiklyje 2017–2019 metais, kai ankstesnė vyriausybė, vadovauta kairiosios Socialdemokratų partijos (PSD), inicijavo kontroversišką teismų sistemos reformą.
Tačiau tos dienos dabar tėra blogas prisiminimas, pareiškė L.Orbanas, pridūręs, jog Rumunija „radikaliai pasikeitė“ po 2019 metų lapkričio, kai į valdžią atėjo liberalai.
„Mes, rumunai, atlikome savo namų darbus ir dabar [šalyje] tikrai galioja teisės viršenybė“, – pabrėžė jis.
Paklaustas apie painiavą dėl to, kad jis ir Vengrijos premjeras turi vienodą pavardę, rumunų ministras pirmininkas atsakė: „Mus reikėtų vertinti pagal mūsų poelgius.“
„Yra žmonių, kurie mane vadina „geruoju Orbanu“, – pajuokavo jis.
„Mus reikėtų vertinti pagal mūsų sprendimus ir mūsų požiūrį Bendrijoje, kuris, manau, turėtų būti nukreiptas į nuolatinį ES vienybės palaikymą“, – pažymėjo L.Orbanas.