„Šie asmenys, iš anksto susitarę, siekdami destabilizuoti padėtį visuomenėje ir viešąją tvarką, įvykdė teroro aktą, per kurį žuvo žmonių ir buvo padaryta nuostolių itin stambiu mastu“, – sakė A.Švedas.
Pasak jo, sprogimą Minske teisėsaugos institucijos taip pat kvalifikavo kaip teroro aktą.
Prokuroro pavaduotojas tyrimo sumetimais nepasakė kaltinamųjų pavardžių, tik pažymėjo, kad „jie yra gimę 1986 metais, Vitebsko gyventojai, draugauja nuo mokyklos ir augo viename kieme“. Pasak jo, „nuo pirmosios dienos visiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems suteikta teisė į gynybą“.
A.Švedas taip pat pranešė, kad tiriant šią baudžiamąją bylą dar vienam asmeniui pateiktas kaltinimas dėl neteisėtos sprogiųjų medžiagų apyvartos. Generalinio prokuroro pavaduotojas pabrėžė: „Šiuo metu tyrimas neturi duomenų, kas buvo šių terorizmo faktų užsakovai ir organizatoriai“.
„Motyvą mes nustatėme – jis susijęs su kaltinamųjų asmenybėmis“, – pridūrė jis.
A.Švedas taip pat pranešė, kad, be dviejų kaltinamųjų, kaip įtariamieji sąsajomis su teroro akto Minsko metropolitene įvykdymu sulaikyti dar 4 žmonės.
Kaltinamieji planavo įvykdyti virtinę teroro aktų, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas, atsisakęs tyrimo sumetimais nurodyti numatytų nusikaltimų laiką ir vietą. Drauge jis pažymėjo, kad didelė dalis viešos informacijos dėl galimų naujų teroro aktų nėra patikima.
Kaltinamieji planavo įvykdyti virtinę teroro aktų, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.A.Švedas taip pat teigia, kad teisėsaugos institucijoms akivaizdus teroro akto įvykdymo Minsko metropolitene būtent balandžio 11 dieną motyvas, bet tyrimo interesais A.Švedas neatskleidė šios versijos. Jis pažymėjo, kad „įvykių magijos ir skaičių magijos šioje datoje nėra“.
Jis papasakojo, jog vienam kaltinamųjų sprogimu Minsko metropolitene pateiktas kaltinimas terorizmu ir už sprogimą Vitebske 2005 metais, kuris anksčiau buvo kvalifikuotas kaip chuliganizmas.
„Dėl sprogimo Vitebske taip pat pateiktas kaltinimas pagal straipsnį „terorizmas“ vienam kaltinamųjų. Sprogimas Vitebske taip pat kvalifikuotas kaip terorizmas“, – sakė A.Švedas.
Pasak jo, kaltinamasis dviem teroro aktais įrašė į vaizdajuostę bandomuosius sprogimus. „Sprogimų bandymą jie užfiksavo į vaizdajuostę, kurią turi tyrėjai“, – pranešė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Kaip jau pranešta, pirmasis sprogimas Vitebske įvyko 2005 metų rugsėjo 14 dieną, per jį nukentėjo du žmonės. Tų pačių metų rugsėjo 22 dieną Vitebske įvyko antrasis sprogimas – suveikė savadarbis sprogdinimo įtaisas. Per sprogimą nukentėjo maždaug 40 žmonių. 29 iš jų buvo nuvežti į ligonines, šešiems padarytos operacijos.
Per sprogimą Minsko metropolitene 2011 betų balandžio 11 dieną 14 žmonių žuvo, maždaug 200 buvo sužeisti.
Sprogdinimo įtaisas suveikė stotyje „Oktiabrskaja“ per piko valandą, kai prie platformos privažiavo traukinys. Po dviejų dienų valdžia pranešė, kad areštuotas vykdytojas ir keli jo bendrai.
Nors valdžia pareiškė, jog sprogimai neturėjo politinės ir kriminalinės potekstės, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo apklausti opozicijos lyderius, kurie savo komentaruose užsiminė, kad su juo gali būti susiję valdžios atstovai. A.Lukašenka pavadino sprogimą ir didelę valiutos krizę, kuri apėmė Baltarusiją nuo kovo vidurio, vienos grandinės grandimis.
Drauge A.Lukašenka davė nurodymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn bet kuriuos paniką keliančių gandų, taip pat gandų apie padėtį valiutos ir maisto produktų rinkoje, skleidėjus.
Trečiadienį Baltarusijos informacijos ministerija padavė ieškinį dėl dviejų didžiausių opozicinių laikraščių uždarymo.
Informacijos ministras Olegas Proleskovskis penktadienį pareiškė, jog reikalavimas uždaryti laikraščius susijęs su tuo, kad jie nekorektiškai nušvietė sprogimą metropolitene balandžio 11 dieną.
„Tai, kad jie išdrįso padėti kai kuriems politikams šokti ant kaulų po teroro akto, atleidimo už tokius dalykus nebus“, – sakė O.Poleskovskis.
