„Akivaizdu, kad jis turi trauktis“, – pareiškė E. Macronas prancūzų savaitraščiui „Journal du Dimanche“ prieš vizitą į Lietuvą ir Latviją, kurios ribojasi su Baltarusija.
„Tai valdžios, autoritarinės valdžios, kuri negali pripažinti demokratijos logikos ir kuri siekia išsilaikyti jėga, krizė. Akivaizdu, jog A. Lukašenka turi trauktis.“
Nuo rugpjūčio 9 dieną įvykusių rinkimų, kuriuos teigia laimėjusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, nors A. Lukašenka tvirtina, jog triuškinamą pergalę iškovojo jis, protestuoti į gatves Baltarusijoje išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
A. Lukašenkos režimas prieš protestuotojus ėmėsi brutalių susidorojimo priemonių, dėl kurių sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, bet paramos iš Maskvos.
Šią savaitę jis surengė slaptą inauguraciją, išprovokavęs naujų demonstracijų ir naują Vakarų kritikos bangą.
E. Macronas sekmadienį pareiškė, jog „protestuotojų drąsa padarė jam didelį įspūdį“.
„Jie žino, kaip rizikuoja, kiekvieną savaitgalį dalyvaudami demonstracijose, bet, nepaisant to, jie neatsisako pastangų savo šalyje atkurti demokratiją, kuri taip ilgai buvo atimta“, – pareiškė jis.
„Ypatingos mūsų pagarbos nusipelnė eitynes kiekvieną šeštadienį rengiančios moterys“, – pridūrė Prancūzijos valstybės vadovas.
Vienos nevyriausybinės organizacijos duomenimis, šeštadienį per opozicijos mitingus buvo sulaikyta daugiau kaip 90 žmonių, daugiausia moterys.
Rusijos vaidmuo
Trečiadienį pasklidusi netikėta žinia, jog A. Lukašenka slapta surengė inauguracijos ceremoniją ir buvo prisaikdintas šeštai kadencijai, išprovokavo naujų protestų.
ES pareiškė, jog inauguracija „neturi jokio demokratinio teisėtumo“ ir atsisakė jį pripažinti prezidentu.
Blokas nurodė persvarstantis savo santykius su Baltarusija ir šis klausimas bus svarstomas kitą ketvirtadienį ir penktadienį įvyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.
ES ministrai praėjusį mėnesį priėmė principinį sprendimą paskelbti sankcijų režimui, tačiau bloko sankcijas Minskui blokuoja Kipras, reikalaujantis iš pradžių imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė atskirai paskelbtas sankcijas Baltarusijai.
E. Macronas rengiasi pirmadienį vykti savo pirmojo vizito į Lietuvą ir Latviją, kurios, Baltarusijoje kilus krizei ir didėjant įtampai santykiuose su Rusija, tikisi Prancūzijos paramos.
Rusija yra didžiausia A. Lukašenkos finansinė ir diplomatinė rėmėja ir prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, jog Maskva yra „įsipareigojusi vykdyti visus savo įsipareigojimus“ pagal karinį buvusių sovietinių šalių aljansą. Jis taip pat yra pažadėjęs suteikti 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą.
E. Macronas interviu pareiškė, jog kalbėjosi su V. Putinu rugsėjo 14 dieną, kuomet Rusijos prezidentas savo rezidencijoje Sočyje buvo susitikęs su A. Lukašenka.
„Pasakiau jam, kad Rusija turi atlikti tam tikrą vaidmenį ir kad tas vaidmuo gali būti teigiamas, jeigu jis paragins A. Lukašenką paisyti teisėtų rinkimų rezultatų ir išlaisvinti politinius kalinius, – pareiškė Prancūzijos prezidentas. – Tai buvo prieš 13 dienų, tačiau to kol kas neįvyko.“
Savo vizito metu E. Macronas susitiks su Lietuvos ir Latvijos lyderiais. Eliziejaus rūmai taip pat neatmeta, kad jis galėtų susitikti su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja, kuri rado prieglobstį Lietuvoje.
