Jei tikėtume „Harris Interactive“ apklausa, per kurią kovo 6–8 dienomis buvo apklausti 4932 žmonės, E.Macronas triumfuotų pirmajame rinkimų ture su 26 proc. balsų.
Radikalaus „Nacionalinio fronto“ atstovė M.Le Pen liktų antra su 25 proc. balsų, o skandalų gniuždomas, bet nepasiduodantis konservatorių kandidatas Francois Fillonas pasitrauktų už tolesnės kovos, nes už jį balsuotų tik 20 proc. rinkėjų.
Į antrąjį prezidento rinkimų turą pagal Prancūzijos rinkimų sistemą patenka du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Antrąkart bus balsuojama gegužės 7-ąją.
E.Macrono populiarumas gerokai išaugo per pastarąsias dvi savaites – jo reitingai šoktelėjo net 6 proc. punktais.
Liberalią, proeuropietišką platformą pasirinkusiam kandidatui padėjo viešai išreikšta veterano centristo Francois Bayrou parama. E.Macrono kandidatūrą šią savaitę parėmė ir buvęs Paryžiaus meras, socialistas Bertrand'as Delanoë.
E.Macronas lengvai, net triuškinamai įveiktų M.Le Pen antrajame, lemiamame rinkimų ture. Už pastarąją balsuotų 35 proc., o už E.Macroną – net 65 proc.
„Turime paremti kandidatą, kuris gali įveikti Marine Le Pen“, – pabrėžė B.Delanoë.
Abiejų pagrindinių E.Macrono varžovų – M.Le Pen ir ypač F.Fillono – pozicijas siūbuoja „suklastotų darbų“ skandalai.
Dėl F.Fillono veiklos anksčiau šį mėnesį jau buvo pradėtas formalus tyrimas. Įtariama, kad jis parlamente įdarbino savo žmoną Penelope ir vaikus, nors pastarieji jokio darbo greičiausiai nedirbo.
Tiesa, praėjusio savaitgalio renginys, į kurį netikėtai susirinko tūkstančiai F.Fillono rėmėjų, gali reikšti, kad šis konservatorius dar turi šansų – šiaip ar taip, iki rinkimų dar liko pusantro mėnesio.
M.Le Pen, kurios partijos veikla tiriama dėl ES fondų lėšų švaistymo, reitingai stabilūs, o tai šiuo atveju nieko gero.
Mat ta pati „Harris Interactive“ apklausa rodo, kad E.Macronas lengvai, net triuškinamai įveiktų M.Le Pen antrajame, lemiamame rinkimų ture. Už pastarąją balsuotų 35 proc., o už E.Macroną – net 65 proc.
