Naujienų agentūra AFP ir kitos agentūros juose turėjo nuolatines darbo vietas. Kadangi spaudos kambario langai išeina į pagrindinį kiemą, reporteriai galėjo stebėti, kas atvyksta susitikti su prezidentu.
Tačiau E.Macrono patarėja komunikacijai Sibeth Ndiaye žurnalistus informavo, kad prezidentūra nusprendė perkelti spaudos kambarį į priestatą toje pačioje gatvėje, „kad jis būtų didesnis“.
Iš dabartinių patalpų žurnalistai turėtų išsikelti iki vasaros, pridūrė ji.
Paklausta, ar E.Macronas bando „atsikratyti spaudos“, S.Ndiaye atsakė, kad „prezidentas neturi tokio ketinimo“.
Gegužę prezidentu tapęs E.Macronas neslėpė savo trokšimo iškeldinti žurnalistus iš pagrindinio Eliziejaus rūmų pastato, tačiau šio plano įgyvendinimas buvo atidėtas, nes sukėlė didžiulį žiniasklaidos atstovų nepasitenkinimą.
Dabartiniame spaudos kambaryje bus įrengtas prezidento patarėjų susirinkimų kambarys, sakė S. Ndiaye. Ji patikino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl „praktinių priežasčių“.
Tai vienas iš virtinės ženklų, rodančių, kad E.Macronas ketina laikyti žiniasklaidą ant gerokai trumpesnio pavadžio nei tai darė jo pirmtakas paskalų nevengęs Francois Hollande'as.
F.Hollande'as nuolat „neoficialiai“ pasikalbėdavo su žurnalistais, kol pagaliau jo kadencijos pabaigoje pasirodė knyga „Un président ne devrait pas dire ça“ (Pezidentas neturėtų taip kalbėti), paremta prezidento pokalbiais su dviem politikos žurnalistais.
Per dvi valandas trukusią spaudos konferenciją antradienį E.Macronas aptarė visa virtinę klausimų, tačiau paprastai į tokius susitikimus galinčių patekti žiniasklaidos atstovų sąrašas yra griežtai tikrinamas.
Savo prezidentavimo pradžioje E.Macronas sulaukė pašaipų, palyginęs savo kaip prezidento vaidmenį su romėnų dievu Jupiteriu ir išreiškęs norą nesivelti į kasdienines politines rietenas ir taupiai dalinti interviu.
Centro dešiniųjų pažiūrų prezidentas Valery Giscardas dEstaingas, prezidentavęs nuo 1974 iki 1981 metų, buvo pirmasis, kuris leido žurnalistams dirbti Eliziejaus rūmuose.
Jo įpėdinis socialistas Francois Mitterrand, siekdamas didesnio skaidrumo, perkėlė juos į dabartines patalpas, iš kurių žurnalistai gali matyti, kas atvyksta į rūmus ir kas iš jų išeina.
