Kalbėdamas gynybos ir saugumo pramonės parodoje „Eurosatory“ E.Macronas sakė, jog Europai reikia „daug didesnės gynybos industrijos“, kad ji nebūtų priklausoma nuo tiekėjų iš išorės.
Rusijai vasario mėnesį įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, Prancūzija „įžengė į karo ekonomikos“ sferą, kur „būsime ilgai“, sakė jis.
E.Macronas nurodė paprašęs Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų vadų šešerių metų iki 2025-ųjų gynybos išlaidų planą pritaikyti naujai geopolitinei situacijai, kad „priemonės atitiktų grėsmes“.
Dar prieš invaziją į Ukrainą Prancūzijos karinės išlaidos nuo E.Macrono atėjimo į valdžią 2017-aisiais palaipsniui didėjo ir šiemet pasiekė 41 mlrd. eurų. Šiuo metu planuojama, kad jos padidės iki 50 mlrd. eurų 2025-aisiais.
„Nelaukėme strateginių pasikeitimų, kad reinvestuotume“, – sakė E.Macronas, bet pridūrė, kad Rusijos karas nulėmė „papildomą poreikį judėti greičiau ir stiprėti mažesne kaina“.
Pasak prancūzų prezidento, tie, kas abejoja šių pastangų būtinybe, „turi tik pažvelgti į Ukrainą, kur kariai prašo kokybiškos ginkluotės ir turi teisę sulaukti atsakymo iš mūsų“.
Kaip rašė laikraštis „Le Monde“, vyriausybinė ginkluotės agentūra DGA svarsto įstatymo projektą, kuris leistų rekvizuoti civilinę įrangą arba civilines gamyklas ginklams gaminti.
Europos šalims didinant gynybos biudžetus reikia didesnės gynybos industrijos pačioje Europos Sąjungoje, kad būtų galima patenkinti naujus karinius poreikius, sakė E. Macronas.
„Eidami į priekį nekartokime praeities klaidų, – sakė jis. – Didelės sumos už kitur perkamus [ginklus] nėra gera mintis.“
Europai reikia „daug stipresnės ir daug ambicingesnės“ nei dabar gynybos industrijos, „antraip patys susikursime priklausomybę ateityje“, pabrėžė E.Macronas.
Planas dėl Europos naikintuvų, pasak ekspertų, šiuo metu vėluoja maždaug dešimtmetį, o naujas prancūzų ir vokiečių tankų MGCS projektas turėtų užtrukti dar beveik du dešimtmečius.
