E. Macronas lankosi Naujojoje Kaledonijoje ir ragina atkurti taiką šioje teritorijoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį atvyko į neramumų krečiamą Naująją Kaledoniją ir paragino atkurti taiką. 
Emmanuel Macron lankėsi Naujojoje Kaledonijoje. / LUDOVIC MARIN-POOL/SIPA / LUDOVIC MARIN-POOL/SIPA
Emmanuel Macron lankėsi Naujojoje Kaledonijoje. / LUDOVIC MARIN-POOL/SIPA / LUDOVIC MARIN-POOL/SIPA

E. Macronas po parą trukusio skrydžio atvyko į Numėją, siekdamas rasti sprendimą, kaip užbaigti daugiau nei savaitę trunkančius plėšikavimus, padegimus ir susirėmimus, per kuriuos žuvo šeši žmonės ir šimtai buvo sužeisti.

Vos atvykęs į Naująją Kaledoniją Prancūzijos prezidentas žurnalistams sakė, kad nori užtikrinti, jog „taika, ramybė ir saugumas būtų kuo greičiau atkurti“.

„Tai absoliutus prioritetas“, – sakė jis. 

E. Macronas sakė, kad vyksta „visiškai beprecedentis sukilimo judėjimas“, ir pridūrė, kad „niekas nesitikėjo, kad jis bus toks organizuotas ir smurtinis“.

Naujoji Kaledonija nuo XIX amžiaus vidurio priklauso Prancūzijai.

Tačiau praėjus beveik dviem šimtmečiams, nuomonės dėl to, ar salos turėtų priklausyti Prancūzijai, ar turėtų būti autonominės, ar nepriklausomos, skiriasi pagal etnines grupes.

„Nežinau, kodėl mūsų likimą svarsto žmonės, kurie čia net negyvena“, – E. Macrono vizito išvakarėse pareiškė 52-ejų kanakas Mike'as (Maikas).

Naujojoje Kaledonijoje neramumai tęsiasi nuo gegužės 13 dienos, kai saloje kilo nepasitenkinimas dėl Prancūzijos planų įvesti naujas balsavimo taisykles, pagal kurias dešimtims tūkstančių ne vietinių gyventojų būtų suteikta teisė balsuoti.

Be to, per naktines riaušes buvo padegta daug automobilių, mokyklų, parduotuvių ir įmonių patalpų. 

Prancūzijos valdžios institucijos įvedė nepaprastąją padėtį, separatistų lyderiams skyrė namų areštą, uždraudė prekiauti alkoholiu ir pasiuntė apie 3 tūkst. karių, policijos ir kitų saugumo pajėgų narių, kad numalšintų neramumus.

Gali pagilinti krizę 

Tačiau E. Macrono patarėjai pripažįsta, kad šis vizitas yra rizikingas ir gali padėti tiek išspręsti, tiek pagilinti krizę.

Ramiojo vandenyno Naujosios Kaledonijos teritorija 17 tūkst. km nutolusi nuo žemyninės Prancūzijos dalies.

Pastaruoju metu Kinija, JAV, Naujoji Zelandija, Japonija, Persijos įlankos arabų šalys ir Prancūzija varžosi dėl įtakos Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, kuri laikoma svarbiu geopolitiniu objektu. 

Neramumai dėl planų suteikti balsavimo teisę ne vietiniams gyventojams yra didžiausi Naujojoje Kaledonijoje per pastaruosius keturis dešimtmečius. 

Praeityje Naujoji Kaledonija trijuose referendumuose yra atmetusi nepriklausomybės galimybę.

Tačiau vėliausias balsavimas vyko siaučiant COVID-19 pandemijai, ir jį boikotavo didelė dalis kanakų. 

Tačiau Prancūzijos prezidentas atmeta galimybę grįžti prie referendumo, teigdamas, kad taika nebus pasiekta, jei bus ignoruojama žmonių valia. 

Ankstesnį kartą E. Macronas Naujojoje Kaledonijoje lankėsi pernai liepą. 

Naujienų agentūros AFP korespondentai sakė, kad naujausio E. Macrono vizito dieną Naujojoje Kaledonijoje vis dar blokuojami keliai, plevėsuoja už nepriklausomybę agituojančios vėliavos ir iškabinėti plakatai prieš rinkimų reformą. 

Už nepriklausomybę pasisakanti FLNKS partija nurodė, kad bus sustiprintos kelių užtvaros, o E. Macrono sutikimui bus įsteigti „pasveikinimo komitetai“, kuriuos remia aktyvistų grupė CCAT, organizavusi protestus prieš balsavimo reformą.

CCAT informavo, kad ketvirtadienį blokuos pagrindinius kelius, vedančius į salos šiaurę.

Prancūzų ir kitos kilmės ginkluoti vietiniai gyventojai įrengė savo barikadas.

Atidėti repatriacijos skrydžiai 

Australija ir Naujoji Zelandija jau pradėjo evakuoti turistus iš Naujosios Kaledonijos, nors šimtai jų tebėra įstrigę.

Tačiau paskelbus, kad dėl E. Macrono vizito kol kas stabdomi tolesni repatriacijos skrydžiai, kilo pasipiktinimas.

Trečiadienį Australijos užsienio reikalų ministerija įspėjo Naujojoje Kaledonijoje įstrigusius turistus, kad Prancūzijos valdžios institucijos juos informavo, jog ketvirtadienį skrydžiai negalės vykti dėl didelių operatyvinių reikalavimų. 

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) taip pat nurodė, kad šalies piliečiai yra nusivylę, jog ketvirtadienį negalės išvykti iš neramumų krečiamos teritorijos. 

„Toliau bendraujame su Prancūzijos valdžia [...], prašydami, kad ji kuo greičiau patvirtintų kitus skrydžius namo“, – nurodė jis. 

Pastangos vėl atidaryti tarptautinį oro uostą komerciniams skrydžiams kol kas bevaisės. Bet operatoriai tikisi, kad jo veikla bus atnaujinta šeštadienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų