E. Macronas apie tai pranešė praėjus dviem mėnesiams po perversmo Vakarų Afrikos šalyje, per kurį buvo nuverstas Paryžiui palankus prezidentas.
„Prancūzija nusprendė atšaukti savo ambasadorių. Artimiausiomis valandomis mūsų ambasadorius ir keli diplomatai grįš į Prancūziją“, – sakė E. Macronas interviu Prancūzijos televizijai, nepateikdamas detalių, kaip tai bus organizuojama.
E. Macronas pridūrė, kad karinis bendradarbiavimas baigtas ir Prancūzijos kariai bus išvesti „artimiausiais mėnesiais ir savaitėmis“, o iki metų pabaigos jų Nigeryje visiškai neliks.
Nigerio kariuomenės vadovai greitai sureagavo į šią žinią per nacionalinę televiziją perskaitytu pareiškimu.
„Šį sekmadienį švenčiame naują žingsnį Nigerio suvereniteto link“, – sakoma karininkų, kurie liepos 26 dieną nuvertę prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) užgrobė valdžią, pareiškime.
„Tai istorinis momentas, kuris byloja apie Nigerio žmonių ryžtą ir valią“, – priduriama jų pareiškime.
Draudimas prancūzų orlaiviams
Anksčiau sekmadienį Afrikos ir Madagaskaro oro navigacijos saugumo agentūra (ASECNA) savo interneto svetainėje pranešė, kad karinė valdžia uždraudė Prancūzijos orlaiviams skraidyti Nigerio oro erdvėje.
Nebuvo aišku, ar tai turės įtakos išskrendančiam ambasadoriui.
Savo komentaruose E. Macronas sakė, kad „artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais konsultuosimės su pučistais, nes norime, kad visa tai vyktų taikiai“, pridūrė jis.
Prancūzija Nigeryje turi apie 1,5 tūkst. karių, kurie yra dislokuoti Sahelio regione kovai su džihadistais. E. Macronas sakė, kad po perversmo valdžia nebenorinti kovoti su terorizmu.
Nigerio kariuomenės vadovai liepą nuvertę M. Bazoumą, liepė Prancūzijos ambasadoriui Sylvainui Itte (Silvenui Itei) palikti šalį.
Tačiau rugpjūtį paskelbtas 48 valandų ultimatumas jam išvykti praėjo, ir jis vis dar liko savo poste šalyje. Prancūzijos vyriausybė atsisakė paklusti šiam ultimatumui arba pripažinti karinį režimą teisėtu.
Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pareiškė, kad ambasadorius ir jo darbuotojai misijoje „tiesiogine prasme tapo įkaitais“, ir kad jie maitinosi kariniais maisto daviniais.
Sekmadienį duotame interviu E. Macronas dar kartą patvirtino Prancūzijos poziciją, kad M. Bazoumas laikomas įkaitu ir išlieka vienintele teisėta valdžia šalyje.
„Jis tapo šio perversmo taikiniu, nes vykdė drąsias reformas ir todėl, kad vyko daugiausia etninis sąskaitų suvedinėjimas ir buvo daug politinio bailumo“, – teigė jis.
Susirūpinimas dėl regiono
Perversmas prieš M. Bazoumą buvo trečias toks pučas regione per daugelį metų, po panašių veiksmų Malyje ir Burkina Fase 2021 ir 2022 metais, dėl kurių taip pat buvo priversti pasitraukti Prancūzijos kariai.
Tačiau perversmas Nigeryje yra ypač skaudus E. Macronui, nes jis siekė paversti Niamėjų ypatingu sąjungininku ir Prancūzijos buvimo regione centru po Malio perversmo. Šalyje taip pat dislokuota daugiau kaip tūkstantis JAV karių.
E. Macronas reguliariai kalbasi telefonu su M. Bazoumu, kuriam tebėra taikomas namų areštas prezidento rezidencijoje.
Prancūzijos prezidentas nekart yra kalbėjęs apie istorinius pokyčius, kurių siekiama Prancūzijos pokolonijiniam pėdsakui Afrikoje, tačiau analitikai teigia, kad Paryžius praranda įtaką visame žemyne, ypač didėjant Kinijos, Turkijos ir Rusijos įtakai.
Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) grasino imtis karinių veiksmų, kad būtų atstatyta M. Bazoumo vald-ia, tačiau kol kas jos perspėjimai, kuriuos tvirtai palaikė Prancūzija, nevirto veiksmais.
„Nesame čia tam, kad taptume pučistų įkaitais, – sakė E. Macronas. – Pučistai yra netvarkos sąjungininkai.“
E. Macronas sakė, kad po perversmo Malyje dėl džihadistų išpuolių kasdien žūsta dešimtys žmonių, o dabar tokie išpuoliai vykstą Nigeryje.
„Esu labai susirūpinęs dėl šio regiono“, – sakė jis.
„Prancūzija, kartais viena, prisiėmė visą atsakomybę, ir aš didžiuojuosi mūsų kariuomene. Tačiau mes nesame atsakingi už šių šalių politinį gyvenimą“, – pridūrė prezidentas.
