Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento centristinę stovyklą.
Pirmasis žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimų turas vyks birželio 30 dieną, o antrasis – liepos 7-ąją, paskelbė E. Macronas kreipdamasis į tautą.
E. Macronas sakė: „Nusprendžiau jums grąžinti galimybę balsuojant pasirinkti mūsų parlamento ateitį.“
Jis pripažino, kad EP rinkimų rezultatai „nėra geri Europą ginančioms partijoms“.
„Kraštutinių dešiniųjų partijos [...] progresuoja visur žemyne. Tai situacija, su kuria negaliu susitaikyti“, – kalbėjo E. Macronas.
„Šis sprendimas yra rimtas ir sunkus, tačiau tai yra pasitikėjimo aktas. Pasitikėjimas jumis, brangūs tėvynainiai, ir Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti geriausią sprendimą sau ir ateities kartoms“, – nurodė jis.
Kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų Prancūzijoje rinkimuose į EP balsavusių žmonių apklausų duomenys rodo, kad 28-erių Jordano Bardellos (Žordano Bardelos) vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų.
RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.
Prezidento E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer (Valeri Hajė), užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.
J. Bardella, kreipdamasis į šalininkus, anksčiau sekmadienį sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E. Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
E. Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.
Rinkimų rezultatai taip pat žymi svarbų momentą, žvilgsniams krypstant į 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimus. E. Macronas nebegalės kandidatuoti, o RN atstovė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tikisi geriausių šansų patekti į Eliziejaus rūmus.