Kalbėdamas Paryžiuje prieš trečiadienį prasidėsiančią kelionę po keturias Centrinės Afrikos šalis, jis teigė, jog Prancūzija siekia kovoti su didėjančia Kinijos ir Rusijos įtaka regione.
E.Macronas lankysis Gabone, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas aplinkosaugos klausimais, po to vyks į Angolą, Kongo Respubliką ir galiausiai į Kongo Demokratinę Respubliką (KDR).
Paryžius nutraukė santykius su naujomis Malio ir Burkina Faso karinėmis vadovybėmis ir išvedė savo karius iš buvusių Prancūzijos kolonijų, kuriuose daugelį metų teikė pagalbą šių šalių valdžios institucijoms kovojant su džihadistais.
Prancūzija iki šiol turi kelis tūkstančius karių Sachelio regione, įskaitant Nigeriją ir Čadą, bet planuoja sumažinti jų skaičių.
E.Macronas šį žingsnį įvardijo kaip Prancūzijos karinių pajėgų reorganizavimą, o ne išvedimą.
„Pokyčiai įvyks artimiausiais mėnesiais, kai gerokai sumažinsime mūsų [karių] skaičių ir aktyviau veiksime šiose mūsų Afrikos partnerių bazėse“, – sakė jis.
„Mes išliksime, bet sumažinsime veiklos mastą“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
E.Macronas nurodė, jog „daugiau mokysime, aprūpinsime ir geriau rengsime“ vietos karius, atsižvelgiant į jų poreikius.
Jis taip pat pabrėžė, kad kai kurios karinės bazės taps akademijomis, o kitos – partnerių bazėmis.
Prancūzijos lyderis pažymėjo, kad „Afrikos partnerių dalyvavimas didės, atsižvelgiant į jų nustatytus tikslus“.
„Samdiniai nusikaltėliai“
Paryžius nerimauja dėl augančio Rusijos vaidmens prancūzakalbėse Afrikos šalyse ir jau keletą metų pastebimo Pekino siekio stiprinti savo įtaką šiame regione.
Prancūzija ir jos Vakarų sąjungininkės teigia, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“, liūdnai pagarsėjusi savo veiksmais Sirijoje ir Ukrainoje, šiuo metu aktyviai veikia Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, kurias kolonijiniais laikais taip pat kontroliavo prancūzai.
Remiantis pranešimais, „Wagner“ mėgina įsitvirtinti Burkina Fase, nors Maskva praėjusią savaitę šiuos teiginius paneigė.
Paryžius pastaraisiais mėnesiais taip pat apkaltino Maskvą dezinformacijos skleidimu siekiant pakenkti jo interesams Afrikos žemyne.
E.Macronas pirmadienį „Wagner“ apibūdino kaip „nusikaltėlių samdinių grupę, kuri veikia kaip gyvybės draudimas žlungantiems režimams ar tiems, kurie jėga užgrobia valdžią“.
Jis nepritarė teiginiams, jog ši samdinių grupė tik „reaguoja į šalies problemas saugumo sumetimais“, ir sakė, kad ji „grobsto kasyklas ir žaliavas“.
Anksčiau šiais metais Prancūzijos šaltiniai nurodė, kad „Wagner“ delegacija lankėsi naudingųjų iškasenų turinčiame Burkina Fase, kuriame viena Rusijos įmonė valdo kelias aukso kasyklas.
E.Macronas ne kartą teigė, kad Afrika yra jo antrosios kadencijos prioritetas, o liepą jis vyko į Kamerūną, Beniną ir Bisau Gvinėją.
Pirmadienio kalba buvo pasakyta po 2017-ųjų kreipimosi į Burkina Faso universiteto studentus, kuomet E.Macronas pažadėjo atsisakyti savo šalies buvusios pokolonijinės politikos daugiau nei 50 šalių turinčiame žemyne.
Tąsyk jis kritikavo „Europos kolonizacijos nusikaltimus“ ir ragino sukurti „visiškai naujus Afrikos ir Europos santykius“.
„Abipusiai santykiai“
Pirmadienį E.Macronas vėl pamėgino atsiriboti nuo šios Prancūzijos praeities.
„Matuoti savo įtaką karinėmis operacijomis arba manyti, kad tam tikros ekonominės rinkos teisėtai priklauso mums, nes mes ten buvome anksčiau, yra praeities dalykai“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad „turime užmegzti naujus subalansuotus, abipusius ir atsakingus santykius“ su Afrikos šalimis.
Jis pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis parlamente bus pateiktas naujas įstatymo projektas, kuriuo siekiama pargabenti daugiau meno kūrinių į Afrikos šalis.
Afrikoje vis dažniau pasigirsta raginimų Vakarų šalims grąžinti kolonijinį grobį iš savo muziejų ir privačių kolekcijų.
2020-aisiais Prancūzijos įstatymų leidėjai priėmė įstatymą, pagal kurį Paryžius galės grąžinti artefaktus buvusioms kolonijoms Beninui ir Senegalui.
E.Macronas trečiadienį atvyks į Gaboną, kuri yra buvusi Prancūzijos kolonija, ir dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas miškas“, kurio tikslas – išsaugoti miškus didžiuliame Kongo upės baseine.
Vėliau jis vyks į buvusią prancūzų koloniją Angolą, siekdamas stiprinti Prancūzijos ryšius su angliškai ir portugališkai kalbančiais Afrikos regionais.
Penktadienį ir šeštadienį po apsilankymo Kongo Respublikoje, buvusios Prancūzijos kolonijos, jis užbaigs savo kelionę kaimyninėje KDR, kurią kolonijiniais laikais valdė Belgija.
