Miuncheno saugumo konferencijoje paklaustas, ar yra nusivylęs, kad nesulaukia Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atsakymo dėl jo pasiūlytų reformų, E.Macronas atsakė: „Aš ne nusivylęs, aš neturiu kantrybės“.
„Mes jau ne kartą laukėme (vienas kito) atsakymų“, – sakė Prancūzijos vadovas.
„Artimiausiais metais svarbiausia daug sparčiau judėti sprendžiant suvereniteto klausimus Europos lygmeniu“, – pridūrė jis
E.Macronas jau seniai spaudžia po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos vykdyti esminę ES pertvarką, įskaitant ir gilesnę integraciją finansų bei gynybos klausimais.
Nors apie Paryžių ir Berlyną tradiciškai kalbama kaip apie du Europos projekto „variklius“, Vokietijos delsimas žlugdo E.Macrono viltis, kad abi kaimynės galėtų vadovauti reformoms.
Vokietijai ir kitoms šalims priešinantis, iš E.Macrono pasiūlymų įsteigti bendrą euro zonos biudžetą teliko menkutis biudžetas atrinktiems projektams.
Neseniai jo pasiūlymas dėl Prancūzijos branduolinių pajėgumų atgrasomojo vaidmens Europos gynybos strategijoje sulaukė šaltos reakcijos Berlyne.
Tačiau A.Merkel era artėja prie pabaigos, nes ilgametė kanclerė kitąmet ketina pasitraukti, todėl E. Macronas galbūt tikisi, kad naujasis Vokietijos lyderis padės grąžinti jo inicijuotą reformų procesą į vėžes.
Miuncheno konferencijos metu Prancūzijos prezidentas susitiko su sparčiai kylančios Vokietijos Žaliųjų partijos vadovais ir A. Merkel konservatorių bloko CDU/CSU lyderiais.
Mato pažangą dėl ES plėtros
E.Macronas šeštadienį taip pat užsiminė, kad Prancūzija gali netrukus atverti kelią ES pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl jų narystės bloke, tačiau leido suprasti, kad vis dar turi abejonių dėl Bendrijos plėtros užmojų.
Šios dvi Balkanų šalys pernai turėjo pradėti oficialiai derėtis dėl stojimo į ES, tačiau E. Macronas spalį užblokavo derybų pradžią ir pareiškė, kad tai darys tol, kol naujų narių priėmimo procesas bus reformuotas.
Miuncheno konferencijoje E.Macronas pareiškė, kad ši sąlyga jau įvykdyta. Anot jo, kitas žingsnis – kovą turinti pasirodyti Europos Komisijos ataskaita apie Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pasiektą pažangą.
Po Didžiosios Britanijos pasitraukimo šių metų sausį ES dabar priklauso 27 valstybės.
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad pritaria strateginiam tikslui „įtvirtinti Europą“ Vakarų Balkanuose, bet suabejojo, ar pradėti narystės derybas, kurios gali trukti ilgus metus, yra išties tinkamas būdas tai daryti. Jis atkreipė dėmesį į investicijų svarbą.
„Mūsų, europiečių, problema, kad apie kaimynystę galvojame tik per plėtrą, – sakė E. Macronas. – Tai neveikia, kai mūsų yra 27. Judame į priekį per lėtai, visur galioja vienbalsio pritarimo taisyklės, esame per sunkūs. Manote, kad tai veiks, jei mūsų bus 30, 32 ar 33?“
