Pusę metų truksiančio pirmininkavimo metu įvyks Prancūzijos prezidento rinkimai.
Centristas E.Macronas, save vaizduojantis kaip demokratijos lyderį kovotoją su populizmu, gali siekti užpildyti lyderystės nišą Europoje, likusią pasitraukus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, sako apžvalgininkai.
Tačiau E.Macronas, išrinktas prezidentu 2017 metais ir reikalavęs reformų Prancūzijoje ir Europoje, vėl turės stoti į rinkimų kovą dėl perrinkimo balandį. Vis dėlto jis tebėra laikomas didžiausiu favoritu.
Paryžiaus tikslas – „siekti, kad Europa būtų galinga pasaulyje, visiškai suvereni, turėtų laisvą pasirinkimą ir būtų atsakinga už savo likimą“, kalbėjo E.Macronas per trijų valandų trukmės spaudos konferenciją Paryžiuje – retą susitikimą su žiniasklaidos atstovais.
„Susidūrę su visomis šiomis Europą ištinkančiomis krizėmis, daug žmonių norėtų pasikliauti tik nacionaline valstybe. Šios šalys yra mūsų stiprybė, mūsų pasididžiavimas, bet Europos vienybė yra nepakeičiamas jų priedas“, – sakė jis.
„Turime veikti kaip europiečiai, turime mąstyti kaip europiečiai“, – pridūrė jis.
Jis taip pat paragino kurti naują ES sienų apsaugos mechanizmą, pastaraisiais mėnesiais Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susirinkus tūkstančiams migrantų.
Europai „reikia užtikrinti savo sienų apsaugą“, sakė jis per spaudos konferenciją. Prezidentas pridūrė, kad Prancūzija sieks reformų Šengeno erdvėje, leidžiančioje laisvai keliauti po 26 Europos šalis.
„Šengenas tapo susiskaldžiusia erdve, – kalbėjo E.Macronas. – Dėl terorizmo grėsmės, migracijos įtampų ir panikos dėl sveikatos. Ar taip turi būti? Nemanau.“
„Pergalvoti“
Penktadienį su naujuoju Vokietijos kancleriu socialdemokratu Olafu Scholzu turintis susitikti Prancūzijos lyderis taip pat sakė, kad ES turėtų peržiūrėti savo griežtas biudžeto deficito taisykles, vyriausybėms išleidžiant daug lėšų, kad sumažintų dėl COVID-19 įvestų apribojimų poveikį savo ekonomikai.
Prancūzija ragins „pergalvoti“ taisykles, tarp kurių yra reikalavimas, kad biudžeto deficitas neviršytų trijų procentų bendrojo vidaus produkto, pareiškė jis.
Pereidamas prie aplinkosaugos problemų E.Macronas sakė, kad kitais metais pirmininkaudama blokui Prancūzija pasiūlys naują ES mechanizmą, užkirsiantį kelią žemės ūkio produktų importui iš miškų naikinimą vykdančių rajonų.
„Taip pat paspartinsime derybas, kad būtų sukurtas europinis instrumentas, skirtas kovai su miškų naikinimu, kuriuo būtų siekiama uždrausti į Europos Sąjungą įvežti sojos, jautienos, palmių aliejaus, kakavos ir kavos, jei [ši produkcija] prisidėjo prie miškų naikinimo“, – nurodė Prancūzijos vadovas.
Jis pranešė, kad Prancūzija rengs neeilinį ES viršūnių susitikimą kovo 10–11 dienomis Paryžiuje, likus vos mėnesiui iki prezidento rinkimų.
Įtampa su JK
Be to, jis apkaltino britų premjero Boriso Johnsono vyriausybę netesint savo žodžio dėl „Brexito“, tačiau pabrėžė esąs nusiteikęs geranoriškai.
„Britanijos vyriausybės problema yra ta, kad ji nedaro to, ką sako“, – teigė E.Macronas, tačiau pridūrė, kad pastarosiomis savaitėmis „buvo padaryta pažangos“ ir kad Prancūzija nori visapusiško bendradarbiavimo su Londonu.
E.Macronas rugsėjį užsirūstino ant JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos, kai jos pasirašė naują saugumo susitarimą AUKUS, dėl kurio Kanbera atsisakė prancūziškų povandeninių laivų pirkimo.
E.Macronas dar oficialiai nepaskelbė, kad dalyvaus rinkimuose, nors dauguma to tikisi. Naujausių apklausų rezultatai rodo staiga išaugusią visuomenės paramą prezidento rinkimuose dalyvausiančiai dešiniųjų respublikonų atstovei Valerie Pecresse, vos partija oficialiai paskelbė ją savo kandidate.
„Galbūt Prancūzijos politika pasikeis balandžio 24 dieną,.. bet Prancūzija tikrai liks Prancūzija“, – sakė E.Macronas, paminėdamas antrojo rinkimų turo datą.
