Visgi prezidentas neatsiprašė.
„Noriu tiesos ir skaidrumo“, – sakė E.Macronas, kreipdamasis į Prancūzijos Polinezijos pareigūnus.
Jis pridūrė, kad reikia geresnio žalos atlyginimo nuo bandymų nukentėjusiems asmenims.
„Tauta skolinga Prancūzijos Polinezijai. Ši skola – už tuos bandymus, ypač vykdytus 1966–1974“, – kalbėjo E.Macronas.
Branduoliniai bandymai Prancūzijos Polinezijoje vis dar kelia didelį pasipiktinimą ir laikomi rasistinio kolonijinio požiūrio, jog salų gyventojų gyvybės nebuvo vertinamos, įrodymu.
Prieš E.Macrono vizitą šio daugiau nei šimto salų salyno, esančio pusiaukelėje tarp Meksikos ir Australijos, gyventojai vylėsi, kad prezidentas atsiprašys ir paskelbs apie kompensacijas nuo radiacijos nukentėjusiems žmonėms.
Bandymai buvo vykdomi 1966–1996 metais, kai Prancūzija kūrė atominius ginklus.
Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis Prancūzijos kariuomenės išslaptintais dokumentais apie 193 branduolinius bandymus, kovą pranešė, kad jų poveikis vietos gyventojams buvo gerokai didesnis nei pripažino valdžia.
Šie dokumentai parodė, kad nuo 1996-ųjų, kai buvo nutraukti branduoliniai bandymai, kompensacijas dėl radiacijos poveikio gavo tik 63 Prancūzijos Polinezijos gyventojai, nors skaičiuojama, kad paveikti galėjo būti daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie susirgo leukemija, limfoma ir kitų formų vėžiu.
