„Europiečiai turi kolektyviai suvokti, kad be teisinės sistemos jie greitai savo pačių teritorijoje gali susidurti su naujomis varžybomis dėl įprastinės ginkluotės, netgi branduolinių ginklų“, – sakė E.Macronas, pristatydamas Prancūzijas strategiją dėl savo branduolinio arsenalo po „Brexit“.
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos Prancūzija yra vienintelė Bendrijos valstybė narė, turinti branduolinių ginklų.
Daugelį metų galioję susitarimai, ribojantys branduolinių galvučių skaičių, pastaraisiais metais pakibo ant plauko.
„Gyvybiškai svarbūs Prancūzijos interesai dabar turi europinę dimensiją“, – sakė E.Macronas.
Prezidentas pridūrė, kad Prancūzija jau sumažino savo kovinių galvučių skaičių iki mažiau nei 300, todėl turi „teisėtą pagrindą reikalauti iš kitų branduolinių ginklų turinčių valstybių konkrečių žingsnių dėl pasaulinio nusiginklavimo, kuris būtų laipsniškas, patikimas ir patikrinamas“.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad gali nepratęsti 2010 metais pasirašytos naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, ribojančios Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.
Abi šalys taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties. Šis paktas draudė gaminti ir dislokuoti branduolines nebranduolines antžemines balistines raketas, taip pat antžemines sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 000 kilometrų.
E.Macronas perspėjo dėl „tikrų ir nevaržomų karinių ir branduolinių varžybų, tokių, kokių nematėme nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos, galimybės“.
„Būtina, kad naujoji START būtų pratęsta po 2021-ųjų“, – pridūrė jis.
„Savarankiški veiksmai“
E.Macrono kalba buvo pasakyta tarp ES ir Rusijos tvyrant diplomatiniam šaltukui po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, atgaivinusios nuogąstavimus dėl naujo konflikto Europos rytuose.
Prancūzija, nepaisydama kai kurių ES narių nepritarimo, siekė atkurti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kontroliuojančiu didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą.
E.Macronas taip pat sakė, jog būtina vesti dialogą su Rusija kolektyvinio saugumo klausimais.
„Tikiuosi, Rusija bus konstruktyvi žaidėja kuriant mūsų kolektyvinį saugumą“, – sakė jis.
„Pagrindinis tikslas, kaip jau ne kartą esu sakęs apie savo požiūrį į Rusiją – kolektyvinio saugumo ir stabilumo Europoje sąlygų gerinimas“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.
Anot E.Macrono, šis procesas „reikalauja kantrybės ir reiklumo“, jam reikės kelerių metų.
„Negali būti jokio gynybos ir saugumo projekto Europos piliečiams be politinės vizijos, kuria būtų siekiama palaipsniui atkurti pasitikėjimą su Rusija“, – pažymėjo Prancūzijos lyderis.
E.Macronas sakė, jog Prancūzija tebemano, kad Europos ilgalaikis saugumas priklauso nuo aljanso su Jungtinėmis Valstijomis tvirtumo.
„Tačiau mūsų saugumas taip pat neišvengiamai priklauso nuo europiečių pajėgumų veikti savarankiškai“, – sakė prezidentas.
„Kodėl jie nėra pasirengę gynybos laikyti biudžeto prioritetu ir ryžtis būtinoms aukoms, nors pavojus didėja?“ – klausė E.Macronas.
Anot jo, Europos šalys turėtų pasirašyti bet kokį naują susitarimą, kuris ribotų naujų vidutinio nuotolio ginklų kūrimą.
„Pasakykime aiškiai: jeigu derybos ir visapusiškesnis susitarimas įmanomi.. europiečiai turi būti suinteresuotoji šalis jį pasirašyti, nes mūsų teritorijai“ kyla didžiausia grėsmė, sakė E.Macronas.
Jis taip pat pakvietė partneres Europoje įsitraukti į „strateginį dialogą“ dėl Prancūzijos branduolinių pajėgumų atgrasomojo vaidmens, šaliai pradedant modernizuoti savo arsenalą.
„Mūsų nepriklausomybė priimti sprendimus yra visiškai suderinama su nepalaužiamu solidarumu su partnerėmis Europoje“, – sakė E.Macronas.
Jis nenurodė, ar branduolinį ginklą turinti Didžioji Britanija išstojusi iš ES turėtų toliau bendradarbiauti su bloku.
Tačiau E.Macronas pažymėjo, jog „nuo 1995 metų Prancūzija ir Jungtinė Karalystė aiškiai deklaruoja, kad nėra tokios situacijos, kai grėsmė vienos iš jų gyvybiniams interesams taip pat nebūtų grėsmė kitos“ interesams.
„Brexit“ to visiškai nekeičia“, – pabrėžė jis.
Prancūzijos prezidentas jau pradėjo brangų šalies branduolinio arsenalo modernizavimą. 2018 metų sausį jis sakė, kad „atgrasymas yra mūsų istorijos, mūsų gynybos strategijos dalis ir bus ja toliau“.