Jis tikėjosi, kad Ankara nevetuos Šiaurės šalių prašymų prisijungti prie Aljanso.
Trečiadienį Turkija įspėjo, kad Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO procesas nepasistūmės į priekį, jei jos neišspręs Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų, turėdama omenyje jų tariamą palankumą kurdų kovotojų grupėms.
„Prezidentas pabrėžė, kad reikia gerbti šių dviejų šalių suverenų pasirinkimą, kuris atsirado demokratinio proceso metu ir reaguojant į saugumo aplinkos pokyčius“, – po E.Macrono pokalbio telefonu su R.T.Erdoganu pranešė Eliziejaus rūmai.
„Jis išreiškė viltį, kad diskusijos bus tęsiamos siekiant greitai rasti sprendimą“, – pridūrė E.Macrono biuras.
-
R.T.Erdoganas: Turkija „nesiųs“ Sirijos pabėgėlių iš šalies
-
Baltieji rūmai: JAV aiškinasi Turkijos poziciją dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO
-
Turkijos prezidentas kategoriškas: sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO
-
R.T.Erdoganas ragina Švediją nutraukti paramą „teroristinėms grupuotėms“
Praėjusią savaitę Stokholmas ir Helsinkis pateikė paraiškas įstoti į NATO. Šiaurės šalys nutarė atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos, po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugus politikų ir visuomenių paramai narystei.
Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.
Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
R.T.Erdoganas taip pat svarsto galimybę pradėti naują karinę operaciją Sirijos šiaurėje, kuria siekiama sutriuškinti Sirijos kurdų kovotojus, padedančius JAV vadovaujamai kampanijai prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
Tokia operacija gali sukelti naują įtampą tarp Ankaros ir kitų NATO narių, o JAV šią savaitę įspėjo, kad jų kariams gali būti sukeltas pavojus.
R.T.Erdoganas ir E.Macronas per savo pokalbį sutarė toliau stengtis atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, Rusijos pajėgoms kontroliuojant didžiąją dalį šios šalies uostų, kad būtų išvengta maisto trūkumo, keliančio grėsmę kelioms besivystančioms šalims.
Tačiau Kremlius pirmadienį neigė bet kokią kaltę dėl sustojusio grūdų eksporto ir kaltino Vakarų šalis neleidžiant krovininiams laivams išplaukti iš Ukrainos uostų.
