„Dialogas tarp valdžios, opozicijos ir pilietinės visuomenės yra būtinas... Tikimės, kad šį dialogą sugebės užmegzti patys baltarusiai. Tačiau Europos Sąjunga yra pasiruošusi jam padėti, jeigu mūsų kaip tarpininkų vaidmuo būtų naudingas ir pageidaujamas baltarusių, kartu su kitomis institucijomis... ir įskaitant Rusiją“, – sakė E.Macronas, ketvirtadienį priėmęs savo vasaros rezidencijoje Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
A.Merkel savo ruožtu pareiškė, kad A.Lukašenka dėl šios krizės nemėgino susisiekti su nė vienu iš ES lyderių.
Autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.
Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė nepripažįstanti rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir pradedant rengti sankcijas atsakingiesiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus.
E.Macronas ketvirtadienį sakė, kad jis, A.Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis keliskart pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Baltarusijoje.
„Tvirtinome, kad Baltarusijoje būtina demokratinis, įtraukus perėjimas dialogo būdu“, – nurodė Prancūzijos vadovas.
Pasak E.Macrono, V.Putinas sakė, kad bet kokiose pastangose tarpininkauti turėtų dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
„Užsidaręs yra būtent prezidentas Lukašenka“, – pabrėžė E.Macronas.
