Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai prezidentas su dviejų dienų vizitu lankosi šalyje, siekdamas padidinti Prancūzijos įtaką Vidurio Azijoje.
Rusija, Kinija, Turkija ir Europa varžosi dėl įtakos išteklių turtingame regione.
„Stipri (mūsų partnerystė) rodo, kad pasirinkta gera strateginė kryptis ir kad ją reikia papildyti ir paspartinti, o tai ir yra šio vizito prasmė“, – spaudos konferencijos metu Kazachstano sostinėje sakė E. Macronas.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) nurodė, kad Prancūzija yra pagrindinė ir patikimiausia jo šalies partnerė Europos Sąjungoje ir kad jis norėtų suteikti šiems ryšiams papildomą postūmį.
Be to, abiejų šalių vadovai pasirašė keletą susitarimų įvairiuose sektoriuose – nuo naudingųjų iškasenų ir energetikos iki farmacijos ir kosmonautikos.
Prancūzijos energetikos milžinė „EDF“ pretenduoja statyti pirmąją Kazachstano atominę elektrinę – dėl šio projekto turėtų būti sprendžiama šių metų referendume.
Derybose svarbią vietą užėmė ir švarios energijos technologijoms būtinos iškasenos, kurių regione apstu.
Šio vizito metu prie E. Macrono delegacijos taip pat prisijungė Prancūzijos urano bendrovės „Orano“, kuri jau turi kasyklą Kazachstane, vadovas.
Prancūzija yra penkta pagal dydį užsienio investuotoja Kazachstane, aplenkusi Kiniją, visų pirma dėl energetikos milžinės „TotalEnergies“ indėlio į didžiulį Kašagano naftos telkinio jūroje projektą.
2022 metais Prancūzijos ir Kazachstano prekybos apyvarta siekė 5,3 mlrd. eurų. Astana šiuo metu tiekia apie 40 proc. urano, kurio reikia Paryžiui.
Vidurio Azija, kuri ilgą laiką buvo Rusijos įtakoje ir priklausė Sovietų Sąjungai, sulaukia vis didesnio kitų galybių susidomėjimo, kadangi Maskvos dėmesys sutelktas į karą Ukrainoje.
