Pirmadienio gaisras, nuniokojęs garsiąją Paryžiaus katedrą, sukrėtė visą Prancūziją. Sudegė šventovės – labiausiai turistų lankomo Prancūzijos objekto – stogas, nugriuvo jos smailė, buvo prarasta vertybių ir meno kūrinių, apgadinti kone 8 tūkst. vamzdžių turintys vargonai.
Nors kai kurie ekspertai sakė, kad atstatymas užtruks dešimtmečius, E.Macronas kreipdamasis į šalies gyventojus paskelbė trumpą terminą ir gyrė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis bei susivienyti nelaimės akivaizdoje.
Prancūzų milijardieriai ir kompanijos jau pažadėjo maždaug 700 mln. eurų šiam gotikiniam šedevrui atkurti.
Ugnis pasigailėjo katedros sienų, bokštų ir garsiųjų langų vitražų. Išdidūs E.Macrono komentarai rodo, kad jis nori katedros rekonstrukciją užbaigti iki 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados.
„Atstatysime katedrą dar gražiau ir aš noriu, kad ji būtų užbaigta per penkerius metus, – iš Eliziejaus rūmų pareiškė E.Macronas. – Ir mes galime tai padaryti.“
Pasak prezidento, Dievo Motinos katedros gaisras atskleidė, kas yra geriausia susiskaldžiusioje šalyje, kurią nuo lapkričio krečia protestai prieš jo valdymą.
„Mūsų istorija niekada nesustoja, visada susidursime su išbandymais, kuriuos reikės įveikti“, – pridūrė jis.
Visų Prancūzijos katedrų varpai skambės trečiadienį 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku – 48 valandos po gaisro pradžios.
„Išgelbėta per pusvalandį“
Katedros viduje padarytose nuotraukose matyti sienos, savo vietose stovinčios statulos ir žėrintis auksinis kryžius virš altoriaus.
Tačiau grindys nuklotos įgriuvusio stogo degėsiais ir užlietos vandeniu, nebėra dalies skliautų.
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Laurent'as Nunezas prie katedros žurnalistams sakė, kad statinio struktūros stabilumo užtikrinimo darbai tęsis ir ketvirtadienį, o tada ugniagesiai galės išnešti likusias vertybes ir meno kūrinius.
Pasak L.Nunezo, pastatą per lemiamą 15–30 minučių laikotarpį išgelbėjo 400 ugniagesių komanda, kuri toliau dirbo per naktį.
Nors 850 metų senumo pastate nustatyta „silpnų vietų“, bendrai struktūra „laikosi gerai“, pridūrė jis.
Manoma, kad gaisrą sukėlė vykdyti smailės renovacijos darbai – darbininkai keitė jos švininę dangą.
Tyrėjai apklausė liudininkus ir pradėjo pokalbius su penkių skirtingų statybos kompanijų, vykdžiusių darbus katedroje, darbuotojais, sakė prokuroras Remy Heitzas.
„Niekas nerodo, kad tai buvo tyčinis veiksmas“, – žurnalistams sakė R.Heitzas. Jis pridūrė, kad tyrimas bus „ilgas ir sudėtingas“, jį vykdyti paskirta 50 tyrėjų.
Į viešą raginimą aukoti lėšas iškart atsiliepė prancūzų milijardieriai ir kiti privatūs rėmėjai, taip pat ekspertų pagalbą siūlančios šalys, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Rusiją.
Turtingiausias Prancūzijos verslininkas Bernard'as Arnault ir jo prabangos prekių grupė LVMH, jo konkurentai „Kering“, naftos kompanija „Total“ ir kosmetikos milžinė „L'Oreal“ pažadėjo po 100 mln. eurų ar daugiau.
Pagalba ateina ir iš užsienio: „Apple“ vadovas Timas Cookas paskelbė, kad jo technologijų milžinė taip pat paaukos kažkiek pinigų.
Tačiau ekspertai perspėja, kad atstatymas užtruks daug metų.
Paklaustas, kiek laiko galėtų trukti atstatymas, už tūkstantmetės Strasbūro katedros restauraciją atsakingo fondo vadovas Ericas Fischeris atsakė: „Sakyčiau, kad dešimtmečius.“
Evakuotos relikvijos
Tūkstančiai paryžiečių ir turistų pirmadienį vakare su siaubu stebėjo, kaip milžiniškos liepsnos ryja 850 metų senumo gotikinę katedrą. Įgriuvus jos smailei ir daliai skliautuoto stogo, buvo skubama iš katedros gelbėti neįkainojamas relikvijas ir meno kūrinius.
Daug daugiau žmonių antradienį susirinko Senos upės krantinėse – jie žvelgė ten, kur kažkada į dangų kilo 13 mln. turistų per metus pritraukdavusios šventovės smailė.
Per gaisrą, kuris vienu metu kėlė pavojų vienam iš dviejų vakarinio fasado bokštų, buvo sužeistas vienas ugniagesys.
Ugniagesiai išgelbėjo Kristaus erškėčių vainiką, su kuriuo, kaip tikima, Jėzus buvo nukryžiavimo metu, ir šventojo Liudviko IX, valdžiusio Prancūziją XIII amžiuje, tuniką.
Gelbėtojai nelaimės vietoje suformavo gyvąją grandinę, kad galėtų išnešti kuo daugiau vertybių, kurios laikinai buvo sukrautos Paryžiaus merijoje.