E.Macrono ir A.Merkel planas gelbėti Europą pasiekė Briuselį: ar ambicijas prislopins kompromisų paieška?

Vokietijos ir Prancūzijos praėjusią savaitę paskelbtas planas už 500 mlrd. eurų gaivinti koronaviruso krizės nusiaubtą ES ekonomiką kai kurių politikų ir ekonomistų vadinamas net revoliuciniu – mat siūloma nuo paskolų pereiti prie subsidijų. Bet kiti tikina, kad be kompromisų iniciatyva iš vietos nepajudės. Daug kas paaiškės jau rytoj, kai išsamų planą pristatys Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas
Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo „The Guardian“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau pasveikino „tikrą filosofijos pokytį“ – juk planuojama, kad EK visos Bendrijos vardu skolinsis lėšas ir dalins subsidijas labiausiai per krizę nukentėjusioms sritims bei regionams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu paskelbė, kad „tautinė valstybė pati viena neturi ateities“.

O Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas čia pat prisiminė vieno Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų Alexanderio Hamiltono palikimą. Šis padėjo sulipinti JAV į tikrą politinį vienetą, kai pasiūlė nacionalinei vyriausybei perimti atskirų valstijų sukauptus įsiskolinimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Išsamų planą pateiks U.von der Leyen

15min jau rašė apie išties įdomų Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą. Tiesa, vos apie jį paskelbus jau skambėjo gana ryžtingos kai kurių šalių, visų pirma, priklausančių vadinamajam „Taupiajam ketvertui“ – Nyderlandų, Austrijos, Švedijos ir Danijos, replikos.

Esą nuolaidos – subsidijų pavidalu – greičiausiai per didelės, o šiauriečiai niekada neslėpė nenorintys už dyką šelpti fiskalinės drausmės nesilaikančių pietiečių. Kita vertus, pietinėse šalyse stiprėja antieuropietiškos nuotaikos, tad nusisukti gana pavojinga.

Daugiau informacijos teigė lauksianti ir Lietuva – finansų viceministrė Miglė Tuskienė portalui tvirtino, kad dar reikalingos diskusijos, kurios tik prasideda.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Miglė Tuskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Miglė Tuskienė

„Norime bendros diskusijos kartu su Daugiamete finansine perspektyva. Taip pat sakome, kad nauji instrumentai neturi būti kuriami senų programų sąskaita – Sanglaudos, Žemės ūkio politikos. Kyla klausimas, kaip šią siūlomą įspūdingą sumą finansuosime“, – sakė M.Tuskienė.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: „Pirmiausia sieksime tokio finansavimo modelio, kuris bus Lietuvai naudingiausias.

Jeigu platesni finansavimo šaltiniai leis suformuoti tą didesnį, ambicingesnį daugiašalės finansinės perspektyvos paketą bei Atgaivinimo fondo paketą, tai, žinoma, reikš, kad ir Sanglaudos fondų lėšos, ir bendroji žemės ūkio politika bus finansuojama adekvačiau nei buvo siūloma iki šiol.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentūra praėjusią savaitę pranešė, kad A.Merkel ir E.Macrono siūlymai atliepia Lietuvos poziciją, kokiomis priemonėmis Europa turėtų siekti atsigavimo iš krizės.

Kad iniciatyva galėtų judėti į priekį, reikia ne tik Prancūzijos bei Vokietijos, bet ir kitų 25 ES narių pritarimo.

Daugiau informacijos apie šį, kai kurių apžvalgininkų manymu, „konstitucinį momentą Europos Sąjungai“, turėtų būti pateikta trečiadienį, kai išsamų planą paskelbs EK vadovė U.von der Leyen.

Žinia, kad iniciatyva galėtų judėti į priekį, reikia ne tik Prancūzijos bei Vokietijos, bet ir kitų 25 ES narių pritarimo.

Tikimasi, kad EK dokumentas bus iš esmės padalintas į dvi dalis. Pirmojoje turi būti pateiktas 10 mlrd. eurų pločio skylę po „Brexit“ turintis užkišti ES biudžetas 2021–2027 metų periodui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./EK pirmininkė Ursula von der Leyen
AFP/„Scanpix“ nuotr./EK pirmininkė Ursula von der Leyen

Antrojoje detalizuojamas jau minėtas ES ekonomikos atgaivinimo planas – aiškėja, kad dėl koronaviruso pandemijos Senojo žemyno šalių ūkiai brenda į tokią pelkę, kokioje nebraidžiojo nuo Didžiosios depresijos tarpukariu.

Galiausiai beveik neabejojama, kad EK bandys ir toliau atsižvelgti į ikikoroniniu laikotarpiu puoselėtas ambicijas, visų pirma – į Europos žaliąjį kursą (European green deal), kuriuo norima kovoti su žmonijai pavojingais klimato pokyčiais.

Nemažai dėmesio pranešime, kuris bus pasakytas Europos Parlamente, tikimasi ir skaitmeninėms technologijoms bei tyrimams.

Ar saugiklių užteks?

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią kalbino „The Guardian“, pareiškė, kad E.Macrono ir A.Merkel planas buvo „neišvengiamas žingsnis“, nes ekonominis šokas didžiulis.

„Artėjame prie fiskalinės sąjungos ir tai reiškia gilesnę europinę integraciją“, – teigė D.Grybauskaitė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dalia Grybauskaitė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dalia Grybauskaitė

Tuo tarpu buvusio Suomijos premjero Alexanderio Stubbo kalbos apie vadinamąjį „Hamiltono momentą“ neįtikina: „Jaučiu, kad kai kurie žmonės savo nuomonę grindžia drama, o ne realybe. Bet iniciatyva labai svarbi, parodyti solidarumą – labai svarbu.“

Nors kai kurie CDU nariai priešinasi A.Merkel ir E.Macrono planui, sudaryti vieningą opozicinį bloką partijos viduje sunku, nes gyvai pabendrauti – ir, tarkime, slapčia susitarti tamsiame kampelyje – dabar neįmanoma.

Bendras praėjusios savaitės A.Merkel ir E.Macrono pareiškimas, tiesa, nustebino net kai kuriuos Vokietijos kanclerės kolegas Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU). Jie ir ankstesnes U.von der Leyen kalbas apie specialų fondą vertino gana įtariai.

Vis dėlto A.Merkel šiuo metu labai palankūs trys faktoriai. Pirma, kovojant su koronaviruso plitimu smarkiai išaugo jos pačios ir CDU reitingai. Antra, opozicinės kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ populiarumas kaip tik smarkiai nukrito.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel
AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Trečia, nors kai kurie CDU nariai priešinasi A.Merkel ir E.Macrono planui, sudaryti vieningą opozicinį bloką partijos viduje šiuo metu labai sunku, nes gyvai pabendrauti – ir, tarkime, slapčia susitarti tamsiame kampelyje – dabar neįmanoma. Visi pasitarimai rengiami internete.

Be to, ne visi analitikai Vokietijoje mano, kad tradiciškai taupumu pasižymintis Berlynas iš esmės keičia liniją.

Plano šalininkai pabrėžia, kad subsidijos galiotų ribotą laiką ir būtų griežtai pririštos prie konkrečių projektų – kitaip tariant, piktnaudžiavimui erdvių esą nebus.

O ir U.von der Leyen pasiūlymas, dėl kurio, tikėtina, reikės derėtis mažiausiai iki liepos, turėtų apimti tiek subsidijas, tiek paskolas.

D.Grybauskaitė – už planą

Kad ir kaip būtų, svarbiausia – pasikeitusi Vokietijos pozicija. Tai reiškia, kad dabar keturios didžiausios ES narės sutaria dėl labai reikšmingo principo – bendros ES skolos ir subsidijų.

Tiesa, Italijos premjeras Giuseppe Conte, matydamas, kad šalies BVP šiais metais smuks iki 9,5 proc., jau pasiskundė, esą tiek pinigų, kiek planuojama mesti į Europos gaivinimą, neužteks.

Daugiau anksčiau prašė ir Ispanijos lyderis Pedro Sanchezas, bet jis visgi kalba apie „teigiamą žingsnį teisinga kryptimi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas

Tačiau Europos Parlamente centristinei Ispanijos partijai „Ciudadanos“ atstovaujantis ekonomikos profesorius Luisas Garicano mano, kad siūlomas planas bus „beviltiškai suniokotas“ per ilgai užtruksiančias ES lyderių derybas.

„Rizika, kad taip atsitiks, kai planas ims keliauti per visas tas derybas – kad šis aiškus planas taps sudėtinga kalėdinės eglutės konstrukcija“, – pareiškė L.Garicano.

„Taupusis ketvertas“ dar praėjusią savaitę įgalino Austrijos kanclerį Sebastianą Kurzą atskleisti kitokį pasiūlymą – ES atgaivinimo fondą, paremtą paskolomis ir esą neprivesiančio prie skolų mutualizacijos.

ES rytinės narės, kurios iš Bendrijos biudžeto daugiau gauna nei į jį įneša, nerimauja, kad pinigai dabar keliaus jau į pietines šalis.

D.Grybauskaitė: Vokietija sutiko sumokėti daug pinigų, kad išgelbėtų Europos ekonomiką. Tai labai paprasta. Kaip galima tai blokuoti?

Antai Čekijos premjeras Andrejus Babišas pastebėjo: „Nebūtų sąžininga, jei būtume baudžiami už sėkmę.“ Jis, žinoma, kalbėjo apie efektyvią šios Vidurio Europos šalies kovą su koronaviruso plitimu.

D.Grybauskaitė „The Guardian“ visgi teigė esanti tikra, kad bus rastas kompromisas, nes situacija esą jau ir taip pasikeitė nuo vasario, kai ES lyderiai nesugebėjo susitarti dėl ateinančių 7 metų biudžeto.

„Vokietija sutiko sumokėti daug pinigų, kad išgelbėtų Europos ekonomiką. Tai labai paprasta. Kaip galima tai blokuoti?“ – klausė Lietuvos eksprezidentė, vadinama Bendrijos viršūnių susitikimų veterane.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Stubbas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Stubbas

Kompromiso tikisi ir suomis A.Stubbas – bet tokio, kuriuo nebus patenkinta nei Šiaurė, nei Pietūs, nei Rytai, ir kuris nė nebus panašus į originalųjį Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą.

„Tai bus klasikinė europietiška istorija, kuri prasidės krize, virs chaosu ir baigsis neoptimaliais sprendimais. Tai bus dar viena klampi baigtis ES, kuri nėra nei jos gerbėjų utopija, nei jos kritikų distopija.

Sprendimas bus geras, bet ne optimalus, nes ES sprendimai tokie yra pagal apibrėžimą“, – paaiškino A.Stubbas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų