Šiuose debatuose abu kandidatai pirmą kartą stojo vienas prieš vieną. Todėl nenuostabu, kad jie iš pat pradžių kalbėjo tulžingu tonu.
M.Le Pen, kol kas apklausose gerokai atsiliekanti nuo E.Macrono, varžovą pavadino dabartinio prezidento Fraincois Hollande įpėdiniu ir apkaltino noru „parduoti Prancūziją“ tam, kuris pasiūlys geriausią kainą.
Atsakydamas į mestus kaltinimus, E.Macronas pavadino M.Le Pen „pralaimėjimo ir neapykantos kandidate“. Centristas tikino, kad ji nuolat „kalba nesąmones“ ir kursto negatyvą vietoj to, kad pateiktų teigiamą šalies reformų planą.
„Esi kandidatas, kuris klūpi ant kelių“, – įžeidžios retorikos negailėjo M.Le Pen. Savo ruožtu varžovas jai atšovė: „Aš stojuosi, ir, priešingai nei tu, tam neprivalau šmeižti oponentų.“
M.Le Pen taip pat kaltino savo priešininką „nuolaidžiu požiūriu“ į islamistų fundamentalizmą.
Provokacijos ir pašaipos
Oponentams nuolat pertraukiant vienas kitą, moderatoriams vargiai pavyko išlaikyti kontrolę.
M.Le Pen šaipėsi iš E.Macrono teiginių sakydama, kad jis „tampa pernelyg įsiaudrinęs“ ir „turėtų gurkštelėti vandens“ tam, kad nusiramintų.
E.Macronui taip pat nepavyko išlaikyti profesionalaus tono. Jis pavadino varžovės ekonominę programą „beprasme“ ir teigė, kad ji nesupranta sudėtingų pramonės klausimų.
E.Macronui taip pat nepavyko išlaikyti profesionalaus tono. Jis pavadino varžovės ekonominę programą „beprasme“ ir teigė, kad ji nesupranta sudėtingų pramonės klausimų.
Kai E.Macronas sukritikavo M.Le Pen planus palikti Europos Sąjungą (ES) ir atkurti nacionalinę valiutą, ji atrodė sutrikusi. Todėl E.Macronas nepraleido progos pasišaipyti iš jos idėjos išlaikyti bendrą valiutą ES, tačiau šalyje naudoti franką.
„Ūkininkas pirks produktus eurais, tačiau mokės darbininkams frankais? Kaip tai įmanoma?“ – klausė centristas.
E.Macronas teigė, kad net tuo atveju, jei Prancūzija nuspręstų palikti euro zoną, kitos šalys joje pasiliktų. M.Le Pen atsakė, kad kitos ES narės taip pat atkurtų nacionalines valiutas.
„Ar ketini nuspręsti už 19 euro zonoje esančių šalių?“ – klausė E.Macronas. Oponentė jam atsakė, kad tai „bus jos derybų tikslas“.
Ultradešiniųjų lyderė tvirtino, kad euras, kurį naudoja 19 Europos Sąjungos šalių, yra „bankininkų, o ne žmonių valiuta“. Kai kurie prancūzai kaltina eurą dėl padidėjusių kainų.
Netrūko įžeidinėjimų
Kandidatų į prezidento postą nuomonės nesutapo ir užsienio politikos klausimu. M.Le Pen apkaltino oponentą „klūpintį ant kelių“ prieš Vokietiją ir kanclerę Angelą Merkel: „Prancūziją valdys moteris – arba aš, arba ponia Merkel.“
E.Macronas atšovė, kad buvusi „Nacionalinio fronto“ lyderė „paklūsta“ Maskvai. „Jokiu būdu nepaklusiu Putino nurodymams. Tai pagrindinis skirtumas tarp manęs ir M.Le Pen“, – sakė kandidatas.
Jis nepraleido progos užsiminti apie M.Le Pen teisines bėdas, įskaitant ir šiuo metu vykstantį tyrimą dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų pasisavinimo: „Skirtumas tarp mūsų yra tas, kad tau, o ne man šiuo metu yra pateikti kaltinimai."
Abu kandidatai tvirtai gynė savo nuomones. M.Le Pen puolė tai, ką ji vadina status quo. E.Macronas stengėsi sudaryti optimistišką ateities viziją turinčio kandidato įvaizdį.
Apklausos rodo, kad jei rinkimai vyktų dabar, E.Macroną palaikytų 59 proc. rinkėjų, o M.Le Pen gautų 41 proc. balsų. Visgi ankstesni debatai prieš pirmą rinkimų turą pakeitė visuomenės nuomonę.
Nebalsavimo faktorius
Trečiadienio debatai vargu ar įtikino ištikimus kiekvieno kandidato šalininkus pakeisti savo nuomonę, tačiau jie tikrai galėjo paveikti maždaug 18 proc. neapsisprendusių ir planuojančių nedalyvauti rinkimuose rinkėjų.
Dauguma Prancūzijos leidinių, įskaitant dienraštį „Le Monde“, pasmerkė „brutalius debatus“, kurie buvo „žiaurūs nuo pradžios iki pabaigos“.
Dauguma komunistų remiamo kandidato Jeano-Luco Melenchono, kuris pirmame ture užėmė ketvirtą vietą, šalininkų sakė sekmadienį neisią balsuoti. Pasak jų, antrame prezidento rinkimų ture siūloma rinktis tarp „maro ir choleros“.
Dabartinis Prancūzijos prezidentas F.Hollande‘as ir vyriausybės nariai savo ruožtu perspėjo, kad M.Le Pen prezidentavimas būtų pavojingas.
„Esame absoliutaus pavojaus zonoje, – prieš debatus perspėjo švietimo ministrė Najat Vallaud-Belkacem. – Nežaiskite rusiškos ruletės su mūsų demokratija.“
F.Hollande‘as žurnalistams sakė, kad „neturėtume manyti, kad rezultatas yra visiškai vienareikšmis“, ir paragino E.Macroną, savo buvusį patarėją ir ekonomikos ministrą, aiškiai pademonstruoti kitokią viziją apie Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje.
E.Macronas paliko postą šalies vyriausybėje praėjusį rugpjūtį, nes norėjo daugiau dėmesio skirti savo naujam centristiniam politiniam judėjimui „En Marche“, per metus pritraukusiam 250 tūkst. narių.
Ketvirtadienį centristas surengs paskutinį savo kampanijos mitingą pietvakariniame Albi mieste, o M.Le Pen vyks į šiaurinį Enmeno miestelį.
