„Geltonųjų liemenių“ judėjimo protestai Prancūzijoje vyko tris savaitgalius iš eilės, o pastarasis buvo chaotiškiausias. Paryžiaus centrinėse gatvėse kilus riaušėms žuvo vienas ir buvo sužeisti 133 žmonės, pranešta apie 412 asmenų areštą.
Demonstrantai – daugiausia jauni ir po kaukėmis ar gobtuvais veidus paslėpę vyrai – plėšė parduotuves, degino mašinas, niokojo privačius namus, subjaurojo net garsiąją Triumfo arką.
Ir nors toks smurto protrūkis prancūzų buvo plačiai pasmerktas, visuomenė vis tiek pyksta – žmonės niršta dėl padidintų mokesčių degalams.
Prancūzai, ypač gyvenantys provincijoje, kur be automobilio sunku, nepatenkinti: esą viskas ir taip brangu, o dabar reikės ir daugiau mokėti už benziną. Ir viskas – dėl noro pastūmėti žmones rinktis mažiau aplinką teršiančius ir taupiau degalus eikvojančius automobilius.
E.Macronas ilgai demonstravo užsispyrimą, bet galiausiai nusileido. Antradienį premjeras Edouard'as Philippe'as paskelbė, kad planuotas degalų akcizo padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.
Dabar tikriausiai ne tik E.Macrono, bet ir progresyvių lyderių kitose Vakarų šalyse galvose sukasi klausimas: kaip veiksmingai kovoti su klimato kaita, bet neapkrauti rinkėjų finansine našta ir neapsunkinti savo galimybių išsilaikyti politikos viršūnėse?
Socialinių neramumų pavojus
Būtent tokią dilemą priversti spręsti pasaulio lyderiai – tokiu metu, kai Lenkijos Katovicų mieste delegatai bando susitarti dėl taisyklių, kuriomis vadovaujantis būtų galima įgyvendinti 2015-ųjų Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita detales.
„Akivaizdu, kad šalyse, kur nelygybė didžiausia, labiausiai tikėtinas priešinimasis“, – apie politines rizikas kalbėjo Francois Gemenne, aplinkosaugos geopolitikos specialistas Paryžiaus universitete „SciencesPo“.
Jo teigimu, užsitraukti rinkėjų rūstybę iniciatyvomis aplinkos apsaugos srityje labiausiai rizikuojama Italijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje: „Turbūt būtent dėl to populistai nusiteikę labai skeptiškai pasaulinio atšilimo klausimu.“
Protestai Prancūzijoje jau įkvėpė panašias demonstracijas kaimyninėje Belgijoje, kur žmonės į gatves ir kelius išėjo praėjusį penktadienį.
Kaip naudoti lėšas, gaunamas iš pagalbos aplinkai mokesčių pavidalu? Ar jas mesti į tiesioginę kovą su klimato kaita, ar geriau kamšyti skyles biudžetuose?
Nedidelių demonstracijų būta ir Kanadoje – ten premjeras Justinas Trudeau planuoja įvesti federalinį anglies dioksido mokestį, kuris būtų taikomas provincijoms, nenorinčioms kovoti su klimato kaita.
Tai, ką vyriausybės anksčiau laikė visoms pusėms naudingu poslinkiu į švaresnį gyvenimą, politikams dabar reiškia riziką. Mat nors žvelgiant į priekį nauda gal ir pasimatytų, trumpuoju laikotarpiu tokios iniciatyvos kainuoja ir, kaip rodo Prancūzijos pavyzdys, net gali sukelti socialinę sumaištį.
Dar vienas galvosopis – kaip naudoti lėšas, gaunamas iš pagalbos aplinkai mokesčių pavidalu? Ar jas mesti į tiesioginę kovą su klimato kaita, ar geriau kamšyti skyles biudžetuose?
Nuolaidos – tik dalinės
E.Macronas kilus naujausiems protestams viešėjo Argentinoje, kur dalyvavo G-20 viršūnių susitikime.
Situacija iš toli jam pasirodė išties rimta – vos grįžus prezidentui ministrai rinkosi į neeilinį posėdį, o jau antradienį premjeras Edouard'as Philippe'as patvirtino: degalų akcizo padidinimas įšaldomas šešiems mėnesiams.
E.Macronas siekia, kad Prancūzija iki 2030 metų anglies dioksido emisijas sumažintų 40 proc., be to, naudotųsi švaresniais energijos šaltiniais.
Negana to, nors E.Macronas, regis, neatsisako planų skatinti prancūzus pirkti kuo daugiau elektromobilių, pusmečiui atidedamas ir automobilių techninės apžiūros sugriežtinimas.
Nuolaidos? Neabejotinai. Tiesa, šį rudenį degalų kainos jau kilo, ir šis sprendimas nebus atšaukiamas – kalbama tik apie antrąjį etapą, kai akcizas turėjo būti didinamas nuo 2019 metų sausio.
Progresyvią politiką vykdyti besistengiantis E.Macronas siekia, kad Prancūzija iki 2030 metų anglies dioksido emisijas sumažintų 40 proc., be to, naudotųsi švaresniais energijos šaltiniais. Emisijos šiuo metu kaip tik kyla.
„Kai kalbame apie mūsų šalies veiksmus atsakant į klimato kaitos iššūkius, turime pasakyti, kad padarėme nedaug“, – neseniai pripažino prezidentas, norintis išsaugoti Paryžiaus klimato susitarimą ir neleisti vidutinei temperatūrai pasaulyje kilti taip greitai, kaip dabar.
Kita vertus, E.Macronas skambius pažadus aplinkosaugos klausimais jau anksčiau atskiedė realybės šliūpsniais – dėl to rugpjūtį neapsikentęs iš pareigų pasitraukė populiarus aplinkosaugos ministras Nicolas Hulot.
Vis dėlto Prancūzijos žmonės patys parodė, kad jiems labiau rūpi ne mokslininkų prašymai padėti ateities kartoms ir išsaugoti Žemę, o jų sunki kasdienybė.
Sprendimai turi būti sąžiningi
Tarkime, Kanados premjero J.Trudeau vyriausybė, reaguodama į svarstymus, kaip bus panaudotos lėšos, surinktos anglies dioksido mokesčiais, pažadėjo iš provincijų surinktus pinigus grąžinti tiesiai mokesčių mokėtojams.
Bet Prancūzijoje pinigais bent jau iki šiol planuota užkimšti biudžeto deficitą – Paryžius Europos Sąjungai yra įsipareigojęs mažinti valstybės išlaidas. Dėl to pyktis E.Macrono atžvilgiu tik padidėjo – jį kairieji vadina „turčių prezidentu“.
ES prognozėmis, Prancūzijos valstybės skola 2018 metais pasieks 98,7 proc. BVP ir gerokai viršys ES nustatytą 60 proc. BVP ribą bei bus didesnė už euro zonos vidurkį, kuris sudaro apie 86,9 proc. BVP.
Prancūzijos biudžeto deficitas, metų metus viršijęs ES nustatytą 3 proc. BVP kartelę, 2017 metais pagaliau buvo sumažintas žemiau šios ribos.
Prancūzijos vyriausybė per 2018 metus iš degalų mokesčių planuoja surinkti 34 mlrd. eurų, bet aplinkos apsaugai iš šios sumos numatyta skirti tik 7,2 mlrd. eurų.
Simonas Dalby, klimato kaitos politinės ekonomikos specialistas Wilfrido Laurier universitete Kanadoje, mano, kad taršos mokesčiais vyriausybės turėtų bandyti į gerąją pusę keisti žmonių gyvenimus – investuoti į žalesnį transportą ir pastatus.
„Tai būtina daryti įžengiant į amžių po iškastinio kuro. Ir būtina daryti greitai, kad artimiausiais dešimtmečiais išvengtume prognozuojamų klimato sukrėtimų“, – tvirtino S.Dalby.
Savo ruožtu F.Gemenne neatmeta, kad protestai Prancūzijoje gali tęsis, be to, gali įsiplieksti ir kitose šalyse, kurios ryžtingiau imsis priemonių kovoje su pasauliniu atšilimu.
„Pavojingiausia – nedaryti nieko arba ko nors griebtis jau per vėlai. Tuo pat metu politikai turi gebėti parodyti, kad sprendimus priima sąžiningai ir tolygiai paskirstydami krūvį visuomenei“, – pastebėjo F.Gemenne.
-
Chaosas Paryžiaus gatvėse: per didžiausias pastarųjų metų riaušes sužeisti 133 žmonės, areštuota 412
-
Po didelių susirėmimų Paryžiuje E.Macronas surengė skubų pasitarimą
-
15min paaiškina: kodėl Prancūzijoje įsisiūbavo geltonųjų liemenių protestai?
-
E.Macronas pabūgo rinkėjų pykčio: po protestų įšaldomas akcizų degalams didinimas
