„Karšti, kaltinimų, liūdesio ar net nevilties kupini komentarai liejasi socialiniuose tinkluose – iš pareigų pasitraukė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas. Gali būti, kad kai kam prireiks ir valerijonų. Ar tikrai įvykis vertas tokių emocijų?“, – savo paskyroje „Facebook“ svarsto E.Papečkys.
„Visų pirma, tai gera proga pasidžiaugti Ukrainos pajėgų, vadovaujamų V.Zalužno, pasiektomis pergalėmis. Generolas tapo karo didvyriu, ir tokiu išliks istorijoje. Atsistatydindamas jis pasielgė kaip tikras karininkas, o ne kaip kėdės iš paskutiniųjų besilaikantis ministras, ar kokiai nors valstybinei nagų, ragų ir kanopų kontorai vadovaujantis valdininkėlis.
Nes dabartinėje padėtyje turėjo pasitraukti arba Zelenskis, arba Zalužnas, ir prezidento pasitraukimas būtų tapęs didele politine problema“, – teigia jis.
Mirtinas smūgis V.Zelenskio karjerai
E.Papečkio nuomone, V.Zalužno pasitraukimas yra „Zelenskio politinei karjerai mirtinas smūgis, bet nereikia nieko kaltinti ar pykti – natūrali, ne kartą ir ne vienoje valstybėje karo metu susidariusi situacija“.
Jo teigimu, Ukrainos kariuomenei reikalingas „persikrovimas“, ir V.Zalužno pasitraukimas turėtų tapti būtent tuo naudingu starto tašku: „Taip, visada yra rizikos, kada keičiasi vyriausiasis vadas, o tuo pačiu neišvengiamai vyksta dideli pasikeitimai aukščiausioje karinėje vadovybėje, nes buvusio vado komandą keičia naujojo vado komanda. Tai taip pat yra visiškai normalu ir būtina.
V.Zalužno pasitraukimas yra „Zelenskio politinei karjerai mirtinas smūgis, bet nereikia nieko kaltinti ar pykti
Tai, kad vyriausiuoju vadu paskirtas generolas Oleksandras Syrskis visas rizikas kardinaliai sumažina, mano nuomone. viskas bus gerai, ir netgi bus naudinga ukrainiečiams ruošiantis vasaros-rudens kampanijai.
Nesvarbu kokia ji būtų, labiau gynybinė ar labiau puolamoji (nes grynai puolimo arba vien tik gynybos nepamatysime, bus visko), persikrovimas yra reikalingas, o karo veiksmai jau turi vykti pagal naujo vado sumanymą“.
E.Papečkys teigia, kad V.Zalužnas tampa vienu rimčiausių kandidatų pirmuose po karo prezidento rinkimuose, labai tikėtina, kad jis turės stiprią Vakarų paramą.
„Tai leis jam atsikratyti ir per 2023 metų kampaniją nepasiektų rezultatų šleifo. Nes nesvarbu, kad Ukrainos pajėgos neturėjo jokių galimybių pasiekti nors kiek daugiau (dabar tai jau nebekelia abejonių), už rezultatą vis tiek visada atsakingas vadas.
Patikslinsiu, kad nors rezultatai maksimum pasiekti nebuvo, 2023 metų kampaniją vertinčiau kaip sėkmingą, nes ji visiškai supančiojo ir išsekino rusus. Bet kokiu kitu atveju didžiulius resursus turintis agresorius būtų labai išauginęs savo pajėgumus ir šiandien padėtis fronte būtų labai prasta“, – rašo karybos ekspertas.
Kokie bus naujo vado veiksmai?
E.Papečkys teigia, kad, nepaisant rusų keliamos grėsmės Avdijivkoje ir spaudimo prie Bachmuto bei Kupjansko, iš esmės padėtis ir toliau yra geresnė, negu buvo galima tikėtis.
„Avdijivkoje situacija vis labiau sunkėja, ir ukrainiečiams jau praktiškai nebelieka erdvės stabilizuoti padėtį naujais rezervais. Rusų turimas kiekybinis pranašumas, ypač ugnies priemonių, leidžia jiems primesti Ukrainos pajėgoms tokius mūšius miestuose sau palankiomis sąlygomis.
Tačiau tai tėra tik taškas žemėlapyje, kurio ant gaublio net nepažymėtume. Prarasti blogai, bet kartais tenka. Visgi pasikartosiu – Avdijivka dar laikosi, visada tokiais atvejais yra tikimybė, kad miestą išlaikyti pavyks. Ar dar verta ilgiau gintis – čia jau kitas klausimas, bet sprendimus priima Ukrainos politinė ir karinė vadovybė, ir juos kritikuoti aš nesiimčiau, ne laikas“, – rašo jis.
E.Papčekiui įdomiausia, koks bus naujo vado sprendimas dėl placdarmo kairiajame Dnipro krante.
„Syrskis dabar turi didesnę sprendimų laisvę, nei Zalužnas, ir gali nuspręsti palikti Krynky.
Blogai, kad JAV neišsprendžia savo vidinių problemų, vadų pasikeitimas su žinia apie amerikiečių susitarimą dėl paramos būtų vykęs daug geresniame informaciniame fone“, – teigia jis.
Anot E.Papečkio, generolui O.Syrskiui dabar labai reikalinga didesnė karinė parama iš Vakarų, be jos norimas „persikrovimas“ būtų ne toks, kokio reikia Ukrainai.