Vokietijos Konstitucinis Teismas praeitą savaitę nutartyje suabejojo, ar Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programa atitinka „proporcingumo“ jos pagrindiniam tikslui – kainų stabilumui – reikalavimus. Vokietijos teismas paskelbė, kad ECB programa nėra teisiškai įpareigojanti.
Vokietijos teisėjai Europos Centriniam Bankui davė tris mėnesius parengti proporcingumo vertinimą, pateisinantį 2 mlrd. vertybių popierių pirkimo programą, kad Vokietijos centrinis bankas galėtų toliau joje dalyvauti.
Teisėjas Peteris M.Huberas portalui faz.net sakė, kad 2018 metais priimtas Europos teismo sprendimas, leidžiantis šią praktiką, yra toks nepriimtas, kad Vokietijos įsikišimas buvo būtinas.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) atmetė Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarimą. Jis paskelbė vienintelis turįs teisinę galią ECB atžvilgiu.
„Financial Times“ rašo, kad Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas kelia grėsmę, kad Europos Komisija (EK) stos prieš didžiausią Bendrijos narę. Be to, šis sprendimas verčia abejoti ETT viršenybe prieš nacionalinius įstatymus, taip pat gali sukelti nesutarimus tarp ECB ir didžiausio jo akcininko Bundesbanko – Vokietijos centrinio banko.
Pasak portalo, toks sprendimas atvėrė duris potencialiems teisiniams iššūkiams, kuriuos Bendrijai galėtų mesti kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija. Jų autoritarinės vyriausybės jau konfliktuoja su Briuseliu.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen jau paskelbė, kad Komisija analizuoja Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimą ir apsvarstys galimus tolesnius veiksmus, „įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras“.
„ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, ir, be abejo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimai yra privalomi visiems nacionaliniams teismams“, – sakoma U.von der Leyen laiške, parašytame vokiečių kalba.
Liberalas, už glaudesnę integraciją pasisakantis Europos Parlamento (EP) narys Guy Verhofstadtas kalbėjo apie „pabaigos pradžią“.
„Jei kiekvienos šalies narės kiekvienas konstitucinis teismas pradės reikšti savo interpretacijas, ką Europa gali ir ko ne, tai – pabaigos pradžia“, – G.Verhofstadtas sakė praeitą savaitę.
Savo ruožtu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarimą įvardijo kaip „vieną iš svarbiausių nutarimų Europos Sąjungos istorijoje“.
Pasak jo, teisėjai pirmą kartą aiškiai pareiškė, kad valstybės narės sprendžia, „kur baigiasi ES institucijų ribos“.
ECB pasitelks diplomatinius kanalus
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo partijos susitikime sakė, kad Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas buvo labai reikšmingas, tačiau pridūrė, jog įmanoma išspręsti kilusias įtampas.
A.Merkel teigimu, Vokietijos teismas nutiesė „tiltą“ prašydamas ECB paaiškinimo, tačiau svarbu išsaugoti centrinio banko nepriklausomybę, „Financial Times“ sakė susitikime dalyvavę asmenys.
Ekspertai vyriausybėje ir Bundestage nerimauja, kad jei dvi institucijos kreipsis į ECB reikalaudamos proporcingumo vertinimo, bankas paprasčiausiai gali jas ignoruoti: sakys, kad neprivalo to daryti.
Pasak „Financial Times“, EK gali inicijuoti teisinę procedūrą prieš Vokietiją. Vienas Bundestago – Vokietijos parlamento – pareigūnas sakė: „Turime šio scenarijaus išvengti bet kokia kaina – negali būti eskalacijos.“
Tačiau tuo pat metu Vokietijos pareigūnai turi įrodyti Konstituciniam teismui, kad bent bando laikytis praeitos savaitės nutarties.
Bundesbankas pats negali pateikti vertinimo, nes jis formaliai yra nepriklausomas ir nuo Bundestago, ir nuo vyriausybės. Ir net jei pats pateiktų vertinimą, kaip Bundestagas galėtų palaikyti užsienio obligacijų pirkimo programą, prieš kurią balsavo 2015 metais?
Pasak vieno Bundestago pareigūno, Bundesbankas galėtų savo iniciatyva, neskatinamas nė vyriausybės, nė parlamento, pateikti proporcingumo vertinimą.
Kai prieš 22 metus buvo įkurtas ECB, Vokietijos vyriausybė reikalavo, kad naujosios institucijos nepriklausomybė būtų įtvirtinta įstatymu. Todėl ironiška, kad Vokietijos teismas meta didelį iššūkį jo nepriklausomybei, rašo „Financial Times“.
Analitikai nerimauja, kad sprendimas gali suvaržyti ECB galimybę suteikti piniginį stimulą tuo metu, kai Europos laukia didžiausia recesija nuo Antrojo pasaulinio karo.
Jei Bundesbankas nebepirks Vokietijos vertybinių popierių, ECB galės imtis teisinių veiksmų prieš šalį Europos Teisingumo Teisme dėl valdančiosios tarybos sprendimo nesilaikymo. Kad išvengtų tokio chaotiško rezultato, tikimasi, jog ECB, pasitelkdamas diplomatinius kanalus, padarys visa, kas įmanoma, jog išspręstų šį klausimą, rašoma portale.
„Kol kas ECB gali bandyti atidėti nuosprendžio poveikį pridėdamas detalesnę proporcingumo analizę prie savo politikos pranešimų“, – straipsnyje portale „Project Syndicate“ rašė lyginamosios teisės profesorė Katharina Pistor.
Tačiau ECB valdančiosios tarybos nariai yra pasiryžę jokiu tiesioginiu būdu neatsakyti į Vokietijos teismo nuosprendį, nes tai, pasak jų, pakenktų centrinio banko nepriklausomybei ir atvertų kelius kitų nacionalinių teismų ar vyriausybių sprendimui.
Griežta žinutė
„Financial Times“ rašo, kad EK pirmininkės U.von der Leyen pasiryžimas svarstyti teisinę procedūrą prieš Vokietiją siunčia griežtą žinutę ne tik didžiausiai ES narei, bet ir kitoms narėms, kurios nepakluso aukščiausiam ES teismui. Ypač Lenkijai.
„Išreikšti poziciją ne tik Vokietijos teismui, bet ir pademonstruoti poveikį kitiems teismams“, – sakė Danielis Kelemenas, profesorius Rutgerso universitete.
Tačiau teisinė procedūra būtų pradėta prieš A.Merkel vyriausybę dėl dalyko, kuriam ji neturi įtakos – nepriklauso teismo sprendimui. Berlynas priešinosi veiksmams prieš ECB obligacijų pirkimo programą.
Net jei ETT priimtų nuosprendį EK naudai, Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas nebūtų panaikintas – Berlynas neturi jokios galios nurodinėti nepriklausomiems teisėjams.
Pasak ES pareigūnų, procedūra turėtų būti suvokiama ne kaip kriminalinis veiksmas prieš Vokietiją, bet kelių etapų procesas, apimantis intensyvų abiejų pusių dialogą prieš atsiduriant teisme.
Kodėl tuomet reikėtų vykdyti procedūrą? Pagrindas jai būtų tai, ką Briuselis mato kaip ES įstatymų pažeidimą, kai Vokietijos Konstitucinis teismas ignoravo Bendrijos teismo viršenybę, rašo „Financial Times“.
Pasak ES pareigūnų, procedūra turėtų būti suvokiama ne kaip kriminalinis veiksmas prieš Vokietiją, bet kelių etapų procesas, apimantis intensyvų abiejų pusių dialogą prieš atsiduriant teisme.
Vienas pareigūnas „Financial Times“ sakė, kad dialogo tikslas būtų „sugrąžinti situaciją į pilną tvarką“.
