„Lėšos, nukreiptos „žaliąja linkme“ yra nepakankamos“, – internetu transliuotame Jungtinių Tautų aplinkos programos finansų iniciatyvos susitikime teigė Ch.Lagarde.
Buvusi Prancūzijos finansų ministrė Ch.Lagarde teigė, kad Europos Sąjunga (ES) turi kasmet investuoti 290 mlrd. eurų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą.
Visgi praėjusiais metais ekologiškoms iniciatyvoms buvo skirta tik 100 mlrd. eurų.
Be to, dėl aiškių žaliųjų obligacijų kriterijų trūkumo investuotojams taip pat sunku suprasti, kas yra laikoma aplinkai nekenksminga investicija.
„Dėl šios priežasties, procesas reikalauja didesnės įtraukties, tolesnio įsikišimo ir palaikymo, siekiant pašalinti „žaliųjų“ finansų rinkos nesėkmes“, – pridūrė ji.
„Ar tai turi padaryti centrinis bankas? Ne. Įstatymų leidėjai ir reguliavimo institucijos turi atlikti savo vaidmenį“, – pažymėjo Ch.Lagarde.
ECB vadovė pasveikino šalis, išleidusias žaliiąsias obligacijas – Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Lietuvą – bei Europos Parlamento pasiūlymą įvardyti projektus, kurie būtų laikomi ekologiškais.
Ch.Lagarde jau ne kartą pabrėžė, kad klimato politika turėtų užimti svarbesnę vietą ECB pinigų politikoje, didindama tikimybę, kad centrinis bankas gali skatinti žaliųjų obligacijų leidimą pasitelkdamas savo didžiulę ekonomikos skatinimo schemą.
ECB apibūdina žaliąsias obligacijas kaip „skirtas finansuoti investicinius projektus, pasižyminčius nauda aplinkai“, priešingai nei obligacijos, susijusios su daug anglies dioksido išskiriančioms pramonės šakomis ar kitais sektoriais, prisidedančiais prie visuotinio atšilimo.
Šių metų pradžioje ECB pradėjo plataus masto strategijos apžvalgą, o jos metu, pasak Ch.Lagarde, bankas gali peržiūrėti savo taisyklę dėl „neutralumo“, draudžiančią palaikyti kurio nors vieno sektoriaus obligacijas.
Užsimindama apie norą pereiti prie ekologiškesnės darbotvarkės, Ch.Lagarde suabejojo, ar „bankas turėtų vadovautis neutralumu rinkos atžvilgiu kaip principu, lemiančiu pinigų politikos portfelio valdymą“.
Frankfurte įsikūrusi įstaiga praėjusį mėnesį nusprendė nuo sausio mėnesio priimti su tvarumu susietos kategorijos obligacijas kaip bankų paskolų garantą.
Paryžiaus klimato paktas, pasirašytas 2015 metais, įpareigoja valstybes palaikyti temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu, mažinant iškastinio kuro naudojimo.
